Remiantis tyrimo duomenimis, maistą po švenčių dažniau išmeta vyresni gyventojai – tą pripažino kas antras vyresnis nei 55 metų žmogus. Tuo metu 18-24 metų amžiaus grupėje maistą išmeta vos kas penktas. „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pastebi, kad maisto švaistymas dažnai susiję su tradiciniu vaišingumu, kuriuo siekiama padaryti įspūdį svečiams.
„Anksčiau neretai buvo laikomasi nuomonės, kad šventiniais patiekalais nukrautas stalas yra gero gyvenimo atspindys. Tačiau tampa akivaizdu, kad jaunoji karta taip nebemano, ir ji vis didesnės svarbos teikia tvarumui ir planetos ateičiai“, – sako J.Cvilikienė.
Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad daugėja gyventojų, kurie jaučiasi blogai išmesdami maistą ir norėtų pakeisti savo įpročius tvarumo sumetimais.
Pasak J.Cvilikienės, tai yra teigiama tendencija, kurią reikėtų stiprinti, nes kas penktas respondentas vis dar mano, kad maisto išmetimas neturi jokio poveikio aplinkai, ištekliams ar energijos vartojimui.
„Natūralu, kad prieš šventes dėl daugybės rūpesčių ir laiko stokos elgiamės taip, kaip neplanavome. Tačiau iš anksto apgalvoję apsipirkimą ir įsigydami tik tiek, kiek reikia, galime ne tik prisidėti prie tvarumo ir aplinkos išsaugojimo, bet ir padėti aplinkiniams.
Pavyzdžiui, dalį sutaupytų pinigų ar produktų paskirti organizacijoms, kurios pasirūpins, kad stokojančiųjų stalas taptų šventiškesnis“, – teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
J.Cvilikienė sako, kad racionaliai prieš šventes apsipirkti ir sunaudoti visus likučius padės šios tvaraus apsipirkimo taisyklės:
· Pasistenkime apskaičiuoti kiekvieno žmogaus suvalgomo maisto kiekį. Pavyzdžiui, įsivaizduokite, kad kiekvieno svečio optimalus suvalgomo maisto kiekis turėtų tilpti jo delnuose;
· Prisiminkime, kokio maisto ar produktų liko per daug po praėjusių švenčių, ir atsižvelkite į tai planuodami patiekalus;
· Sudarykime reikiamų pirkinių sąrašą ir peržiūrėkime maisto atsargas namuose – galbūt kažko jau turime ir pirkti nebereikia;
· Patiekalams ruošti pirkime vietos produktus – taip prisidėsime prie CO2 emisijų mažinimo;
· Sutaupyti padės madingų užsienietiškų produktų atsisakymas. Pavyzdžiui, užuot pirkę brangų užsienyje iškeptą pyragą, išsikepkime tradicinį morkų ar vaisių pyragą;
· Parduotuvėje atsilaikykime pagundai pirkti daugiau „dėl visa ko“, tai yra, daugiau, nei planavome iš anksto.
Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą apie maisto švaistymą „Maisto banko“ ir „Swedbank“ užsakymu 2022 metų lapkritį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Tyrimo metu buvo apklausti 1 000 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
