Pasak tyrimo, papildomai generuota 142 mln. eurų apyvarta, prarasta dėl prekybos iš trečiųjų šalių, sektoriui būtų leidusi sukurti papildomas 1574 darbo vietas.
Pasak ESTEP eksperto Tito Budreikos, pajamos prarandamos dėl pasenusio reguliavimo. Dabar įstatymai numato, kad iš trečiųjų šalių įsigytoms prekėms iki 22 eurų vertės netaikomi jokie mokesčiai, prekėms nuo 22 iki 150 eurų – PVM mokestis (21 proc., išskyrus 9 proc. knygoms), virš 150 eurų kainuojančioms prekėms dar prisideda ir 0-22 proc. dydžio muito mokestis.
T.Budreikos teigimu, prekybininkai išnaudoja reguliavimo spragas ir, siekdami išvengti mokesčių, deklaruoja mažesnę prekės vertę, nei yra iš tikrųjų.
„Verslai, žinodami, kad yra tam tikros mokestinės lengvatos, tiek legaliais, tiek nelegaliais būdais, pavyzdžiui, deklaruojant mažesnę prekės vertę, nei ji yra iš tikrųjų, bando pasinaudoti dabartinėmis lengvatomis“, – spaudos konferencijoje sakė T.Budreika.
„Dėl esamų lengvatų mažėja valstybės biudžeto pajamos ir sukuriamos ne vienodos konkurencinės sąlygos“, – pridūrė jis.
Eksperto teigimu, didžiausias iššūkis kyla būtent dėl mažos vertės siuntų.
„Pagrindinis mokestinis iššūkis yra tos mažos vertės siuntos, kurios, kaip anksčiau gimė idėja, dėl neproporcingai didelių administravimo kaštų muitinėje nėra tikrinamos ir dėl to nėra apmokestinamos“, – pabrėžė T.Budreika.
Pasak jo, su šia problema susiduriama visoje Europos Sąjungoje (ES) – Europos Komisija (EK) yra paskaičiavusi, kad dėl prekybos iš trečiųjų šalių valstybės narės kasmet praranda apie 7 mlrd. eurų.
Tačiau T.Budreika pabrėžia, kad tokie skaičiavimai yra konservatyvūs – pavyzdžiui, vien Jungtinės Karalystės muitinė 2017 metais prarado 1,9 mlrd. eurų.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė pabrėžia, kad dėl dabartinio reguliavimo atsiranda nelygios žaidimo sąlygos.
„Vietiniai prekybininkai veikia vienomis sąlygomis, tuo metu kai gyventojas, tas pats pirkėjas, perka e. būdu iš trečiųjų šalių, ten įsijungia visai kitokios žaidimo taisyklės, dėl to atsiranda nelygios sąlygos“, – sakė R.Vainienė.
Be to, ji išskyrė ir moralinį aspektą, perkant prekes iš trečiųjų šalių – pasak asociacijos vadovės, pirkėjai puikiai žino, kad daro ne visai sąžiningą veiksmą.
„Gyventojai, pirkdami pigiau ir praktiškai nemokamai siųsdamiesi iš trečiųjų šalių, kurios dar tebelaikomos besivystančiomis šalimis ir joms taikomi lengvatiniai siuntų tarifai, jie puikiai žino, kad daro veiksmą, kuris yra ant ribos su sąžine ir morale, nes puikiai žino, kad deklaruojama vertė nebūtinai atspindi realią vertę“, – sakė ji.
Lietuvos pašto duomenimis, tik trys siuntos iš tūkstančio yra apmokestinamos muitais ir ši dalis pastaraisiais metais mažėja.
Be to, ekspertai perspėja, kad koronaviruso pandemija problemą gali dar labiau pagilinti, kadangi karantinas ragino žmones pirkti internetu.
Duomenys rodo, kad didžiąją dalį siuntų praėjusiais metais Lietuvos paštas gaudavo iš Kinijos – tai sudarė 64 proc. iš kitų šalių atsiųstų siuntų.
Tyrimą ESTEP atliko Lietuvos prekybos įmonių asociacijos užsakymu.
