VMI atstovas ryšiams su visuomene Darius Buta aiškina, kad galutinio sprendimo dėl sumokėtų mokesčių galime sulaukti dar negreit: „Iki rugpjūčio pabaigos SEB bankas turi galimybę pateikti savo poziciją. Apie galimus banko nusižengimus galėsime kalbėti tik tuo atveju, kai jie bus įsiteisėję. O kada jie bus įsiteisėję, didelis klausimas: jei bankas nesutiks su VMI pozicija, jis ją gali ginčyti teisminiu keliu ir šis procesas gali užtrukti kelerius metus.“
Itin mažas pelno mokestis pasirodė įtartinas
SEB ir „Swedbank“ pernai sumokėjo vos 3 tūkst. litų pelno mokesčio. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto iniciatyva VMI pradėjo keletą tyrimų – dėl SEB pelno mokesčio tyrimas baigtas, dar vienas tyrimas vyksta dėl visų bankų.
„Finansinėmis machinacijomis užsiėmė ir didieji pasaulio bankai „Barclay's“, „Morgan Stanley“ , nekalbant jau apie „Leman Brothers“, – kalbėjo Kęstutis Glaveckas.
Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, bankai turi galimybę suformuoti atidėjinius ir pelno mokestį mokėti tik tuomet, kai su bankais klientai atsiskaito už blogas paskolas. O jų sunkmečiu netrūko – visi Lietuvos bankai 2009-2010 m. dėl blogų paskolų patyrė 3,9 mlrd. litų nuostolio.
Per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje veikiantys bankai uždirbo 1,8 mlrd. litų pelno. Tačiau ankstesni „Swedbank“ ir SEB bankų nuostoliai dar nepadengti, taigi, pelno mokesčio šiems bankams mokėti kol kas nereikia.
Tam, kad suformuotų atidėjinius padengti blogoms paskoloms, bankai turi gauti kapitalo: skolintis leisdami akcijų emisijas arba tiesiogiai skolintis iš motininių bankų.
Lietuvos bankų asociacijos vadovo Stasio Kropo teigimu, skandinavų motininiai bankai krizės metu Lietuvoje veikiantiems dukteriniams bankų filialams paskolino 4,22 mlrd. litų. Pinigai buvo skolinti už palūkanas.
Fiktyviai skolinti – neapsimoka?
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pareiškė įtarimų, kad Lietuvoje veikiantys užsienio komercinių bankų filialai iš motininių bankų skolinosi gerokai didesnėmis palūkanomis už tuo metu esančias rinkoje. Skolinimasis iš motininių bankų už didesnes nei rinkos kaina palūkanas reikštų, kad jie uždirbo mažiau pelno, taigi, Lietuvoje sumokėjo mažiau pelno mokesčio.
Įtariama, kad tokiu būdu į Lietuvos biudžetą galėjo būti nesumokėti dešimtys milijonų litų.
S.Kropas aiškina, kad skandinavų motininiams bankams fiktyviai skolinti Lietuvos filialams už didesnes palūkanas neapsimokėtų – mat jei pelno mokesčio nesumoki Lietuvoje, jį vis tiek reikia mokėti Skandinavijos šalyse, o ten pelno mokestis yra vienas didžiausių Europoje. Lietuvoje pelno mokestis siekia 15 procentų.
„Tame ekonominės logikos nelabai yra, nes mūsų mokestinė aplinka palankesnė, todėl tokiu būdu į Lietuvą pervedus tam tikrą sumą pinigų, tektų mokėti didesnius mokesčius“, – kalbėjo S.Kropas.
Tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas mano, kad didesnis pelno mokestis Skandinavijos šalyse dar neįrodo, jog skolinama skaidriai.
„Finansiniuose dalykuose yra daug variacijų. Mokesčius apeiti galima įvairiais būdais, tai rodo ir nesena pasaulinė praktika. Pelnas yra skirtumas tarp pajamų ir išlaidų, jį galima didinti, pavyzdžiui, fiktyviais būdais mažinant pajamas. Čia ne mūsų praktika, čia pasaulinė praktika – finansinėmis machinacijomis užsiėmė ir didieji pasaulio bankai „Barclay's“, „Morgan Stanley“ , nekalbant jau apie „Leman Brothers“.
Mūsų mokestinė aplinka palankesnė, todėl tokiu būdu į Lietuvą pervedus tam tikrą sumą pinigų, tektų mokėti didesnius mokesčius, – kalbėjo S.Kropas.
Skirtingai skaičiuoja gautą pelną
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Bronius Bradauskas anksčiau kalbėjo, kad jam įtarimų dėl pelno mokesčio sukėlė tai, jog DNB ir „Nordea“ bankai Lietuvoje pernai sumokėjo 11,2 mln. litų pelno mokesčio, o gerokai didesni SEB ir „Swedbank“ – vos po 3 tūkst. litų.
S.Kropas mano, kad toks skirtumas galėjo būti dėl skirtingos skaičiavimo metodikos ar skirtingo blogų paskolų skaičiaus: „Skirtumas susidaro priklausomai nuo to, ar atidėjiniais jau baigiami dengti ankstesnių metų nuostoliai, ar ne. Tie bankai, kurie baigia padengti nuostolius, pradeda mokėti pelno mokestį. Kitąmet jūs jau matysite bankų pelnus. Buvo skirtinga skaičiavimo strategija, kai kurie bankai blogas paskolas iškėlė į kitas įmones, kitos liko bankų balansuose.“
S.Kropas primena, kad jau nebeveikiantys „Snoro“ ir Ūkio bankai beveik neturėjo atidėjinių.
