„Nielsen“ spalį atliktos apklausos duomenimis, du iš trijų (66 proc.) mūsų šalies gyventojų buvo nusiteikę Kalėdų dovanas pirkti prekybos centruose. Mažesnė dalis, arba beveik kas antras (46 proc.) nusiteikęs dairytis jų internete.
„Lietuvoje įprotis apsipirkti gyvai yra labai stiprus. Priešingai nei kitose šalyse, pas mus pirkėją tiesiog džiugina procesas. Tačiau pandemija įneša tam tikrų korekcijų, tarp kurių yra dabar galiojantis reikalavimas vienam pirkėjui užtikrinti ne mažesnį nei 10 kvadratinių metrų plotą. Nežinia, kokios apsipirkimo taisyklės galios ikikalėdiniu metu, tačiau tikriausiai nėra abejonių, kad šios Kalėdos tikrai skirsis nuo ankstesniųjų ir į tai turėtume atsižvelgti visi“, – sako „Nielsen“ vadovė Baltijos šalims Ilona Lepp.
50 proc. Lietuvos pirkėjų pripažįsta, kad maisto produktus Kūčių ir Kalėdų stalui paprastai perka paskutinėmis dienomis prieš šventes.
Nuo parduotuvių neatbaido net baimė
Tikėtina, kad į parduotuves vyks daugiau vietos gyventojų, kuriems prekybos centrai ir parduotuvės yra „po ranka“. Tą ketina daryti 70 proc. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, 65 proc. mažesnių miestelių atstovų ir 63 proc. respondentų, gyvenančių kaimiškose vietovėse.
Lietuvoje įprotis apsipirkti gyvai yra labai stiprus. Priešingai nei kitose šalyse, pas mus pirkėją tiesiog džiugina procesas.
Pasaulyje prasidėjus COVID-19 pandemijai, „Nielsen“ į savo tyrimus įtraukė ir aspektą, kaip gyventojai vertina pandemiją – tai leidžia įvertinti skeptikų bei nerimaujančių gyventojų elgesį rūpimais klausimais. Netikėtai paaiškėjo, kad net labiausiai galimo susirgimo įsibaiminę respondentai prekybos centrus vis tiek mato kaip pagrindines kalėdinių dovanų pirkimo vietas.
„Ne vienerius metus tirdami šalies pirkėjų elgesį matome, jog vaikščioti po parduotuves jiems patinka. 62 proc. respondentų, kuriems pandemija nerimo nekelia, yra pasiruošę apsipirkti prekybos centruose. Tačiau net 68 proc. nerimą jaučiančių ir 61 proc. labai susirūpinusių dėl pandemijos pirkėjų taip pat galvoja apie prekybos centrus. Variantas apsipirkti internetu visose pirkėjų grupėse yra antroje vietoje“, – pastebi I.Lepp.
45 proc. dėl pandemijos galvos sau nesukančių pirkėjų ketina dovanas pirkti internetu. Tam skaitmeninę erdvę ketina išnaudoti 48 proc. dėl COVID-19 nerimaujančių ir 40 proc. dėl jos ypač susirūpinusių pirkėjų.
Mugių nebus ir kiti pokyčiai
I.Lepp pataria pirkėjams šiemet kaip niekada paankstinti savo apsipirkimą ir prekybos centruose, ir internetu. Lapkritį prasidėję dideli išpardavimai internete jau dabar sutraukia daugybę pirkėjų ir apkrauna logistikos grandines, pavėlina pirkinių pristatymą.
„Didieji mūsų šalies prekybos centrai šiemet atsisakė masinių išpardavimų pirmiausiai galvodami apie pirkėjų saugumą bei sveikatą. Tačiau šiuo metu kliūčių juose apsipirkti nėra ir būtent pirkėjai galėtų žengti itin svarbų žingsnį, kalėdinių dovanų paieškos bei pirkimo nevėlindami ir nenukeldami gruodžiui. To nepadarę galime neišvengti skubos ir streso, pavėluotai pristatytų pirkinių internetu ar laukimo šalia prekybos centro durų, kol būsime įleisti į vidų“, – pataria „Nielsen“ vadovė Baltijos šalims.
I.Lepp atkreipia dėmesį, kad 27 proc. pirkėjų kalėdines dovanas ruošiasi pirkti mažesnėse specializuotose parduotuvėse, o 20 proc. – Kalėdų mugėse. Didiesiems miestams skelbiant, kad mugių bei kitų žmones burtis skatinančių pramogų šiemet bus atsisakoma dėl epidemiologinės situacijos, savo planus turėtų pergalvoti ir mugių gerbėjai.
Šiuo metu kliūčių juose apsipirkti nėra ir būtent pirkėjai galėtų žengti itin svarbų žingsnį, kalėdinių dovanų paieškos bei pirkimo nevėlindami ir nenukeldami gruodžiui.
„Tai yra nemaža ir svarbi pirkėjų grupė, kuri gali netekti įprastinės apsipirkimo vietos ir paskutinę minutę plūstelėti į prekybos centrus ar parduotuves. Jiems patarčiau apie kalėdines dovanas taip pat pradėti galvoti kuo anksčiau. Juo labiau, kad amatininkai irgi keliasi į internetą, todėl susirasti ir užsisakyti norimų dirbinių tikrai nebus sudėtinga“, – teigia I.Lepp.
Siekiant išsiaiškinti Lietuvos pirkėjų pasirinkimus ir elgesį ikikalėdiniu laikotarpiu,
„Nielsen“ šiemet spalio 7-21 dienomis apklausė 1600 Lietuvos gyventojų, kurių amžius 16 iki 65 metų.
