Rugpjūčio mėnesį pirkimo vadybininkų indeksas „PMI Composite“, rodantis įmonių pasitikėjimą ekonomika, smuktelėjo nuo liepą fiksuoto 60,2 punkto iki 59,5 punkto.
Jeigu indeksas viršija 50 punktų ribą, jis rodo ekonomikos augimą.
Indekso smuktelėjimas iš dalies paaiškinamas tam tikru verslo nerimu, susijusiu su koronaviruso delta atmainos poveikiu, o ypač tuo, kad paklausa viršijo pasiūlą, aktyviai atsigaunant veiklai 19 narių turinčioje euro zonoje.
„Tiekimo grandinių vėlavimai ir toliau kenkia ekonomikos plėtrai“, – teigė „IHS Markit“ vyriausiasis verslo ekonomistas Chrisas Williamsonas.
Pasak jo, augančios paklausos ir pasiūlos problemų derinys padidino išlaidas, kurios paskatino „dar vieną beveik rekordinį prekių ir paslaugų vidutinių pardavimo kainų šuolį“.
Nors kainų augimas gali paskatinti nerimą dėl infliacijos, pasak Ch.Williamsono, „infliacijos spaudimas kol kas gali būti pasiekęs aukščiausią tašką“.
Tyrimas parodė, kad paslaugų sektoriaus augimas pirmą kartą nuo pandemijos pradžios aplenkė gamybos sektoriaus augimą. Darbo vietų didėjimas pasiekė 21 metų piką.
„Toliau stebimas paklausos augimas ir geresnės perspektyvos dėl didėjančio pasiskiepijusių skaičiaus sužadino optimizmą dėl ateinančių metų“, – pažymėjo „IHS Markit“.
Tarp euro zonos šalių pirmavo Vokietija, nors tiekimo apribojimai šalies ekonomikai gyvybiškai svarbiame gamybos sektoriuje buvo ryškesni.
Prancūzijai sekėsi prasčiau. „PMI Composite“ rodmenys parodė tolesnį indekso mažėjimą nuo birželį užfiksuoto aukščiausio lygio, o gamyklos produkcijos augimas sulėtėjo iki mažiausio tempo per septynis mėnesius.
