Lietuvos kompanijose, lyginant su kitomis Europos šalimis, sprendimų priėmimo procesai vyksta kiek sparčiau, tačiau dar didesnį pagreitį stabdo naujos krizės rizika bei vis dar daug lygių turinčios organizacinės struktūros.
Greičiausiai auga lanksčios įmonės
Daugiau nei 4 milijonų respondentų iš 14 skirtingų valstybių nuomonę atspindinčio tyrimo metu išaiškėjo, kad Europoje savo įmones kaip greitas sprendimų priėmėjas įvardijo mažiau nei pusė jų atstovų – Vokietijoje – 48 proc., Prancūzijoje, Italijoje ir Rusijoje – po 47 proc., Anglijoje – 45 procentai. Be to, net lanksčiausios Europos bendrovės užtrunka, reaguodamos į pokyčius rinkoje. Savo organizacijas kaip gana sunkiai prisitaikančias prie verslo aplinkos pasikeitimų Prancūzijoje įvardijo 39 proc., Italijoje ir Didžiojoje Britanijoje – po 37 proc., Vokietijoje – 36 proc. šalies įmonių darbuotojų.
„Sprendimų priėmimo sparta ir gebėjimas prisitaikyti prie rinkos sąlygų yra pagrindiniai verslo efektyvumą lemiantys veiksniai. Šios verslo savybės yra būtinos, norint išlikti pasaulinėje rinkoje. Be to, tai yra tarpusavyje susiję procesai – greitai svarbius sprendimus priimantys verslai lengviau prisitaiko ir prie rinkos pokyčių“, – komentuoja „Hay Group“ generalinė direktorė Baltijos šalims Neda Songin.
Šiuo metu greičiausiai augančių Kinijos, Brazilijos, Indijos, Meksikos ir Pietų Afrikos rinkų atstovai savo įmones laiko lanksčiomis – mažiau nei 31 proc. tokių organizacijų darbuotojų teigė, kad jų darbovietės sunkiai prisitaiko prie rinkos pokyčių. Taip pat savo darbovietes jie vertina kaip greitas sprendimų priėmėjas – 60 proc. Kinijos ir 58 proc. Indijos kompanijų darbuotojų jas įvardijo kaip laiku priimančias sprendimus ir pasiekiančias rezultatų.
„Svarbu, jog greičiausiai augančios rinkos dalintųsi teigiama praktika – tai paskatintų pokyčius lėtesnėse Europos bendrovėse ir padidintų sprendimų priėmimo procesų spartą jose. Sėkmingų įmonių veiklos strategijos turi tapti pavyzdžiu toms organizacijoms, kurios reguliariai susiduria su rezultatų vėlavimu dėl lėtų, ne vieno hierarchijos lygio peržvelgiamų ir tvirtinamų sprendimų“, – sako N. Songin.
Darbuotojai skatinami savarankiškai priimti sprendimus
Kai verslo aplinka kinta labai sparčiai, kritiniu sėkmės veiksniu tampa reakcija į besikeičiančias rinkos sąlygas. Pasak Nedos Songin, vykstant tokiems intensyviems pokyčiams, išlieka tos įmonės, kurios geba operatyviai priimti strateginius sprendimus ir išvengti procesus lėtinančių biurokratinių sistemų.
Sėkmingai augančiose bendrovėse sprendimų priėmimas yra mažiau centralizuotas – net ir žemesnio lygio darbuotojams leidžiama įsitraukti į šiuos procesus. Darbuotojai yra skatinami prisiimti atsakomybę ir savarankiškai priimti sprendimus. Tai yra naudinga patirtis, nes jie gali išbandyti savo jėgas ir pagerinti sprendimų priėmimo įgūdžius.
Be to, toks daugelio darbuotojų įsitraukimas prisideda prie bendrų sprendimų priėmimo spartos įmonėse ir leidžia efektyvinti darbo procesus.
Lietuvos įmonių augimą stabdo naujos krizės baimė ir biurokratinės sistemos
Mažų šalių įmonės yra priverstos į rinkos pokyčius reaguoti itin lanksčiai. Tai reiškia, jog tokios organizacijos turi ne tik laiku pastebėti tam tikrus pasikeitimus, tačiau ir pakankamai sparčiai juos įsisavinti. Dažnu atveju mažų rinkų įmonės negali diktuoti kainų tendencijų ar kitų sąlygų ir privalo taikytis prie aplinkos. Kita vertus, joms lengviau keistis – sparčiau juda informacija, įsisavinamos naujienos, pastebimos klaidos.
„Mažoms įmonėms lankstumas yra būdas išlikti rinkoje, tad Lietuvos kompanijose sprendimai yra priimami gana operatyviai. Tačiau lyginant su augančiomis pasaulinėmis rinkomis, mūsų šalis atsilieka tiek pagal reakcijos į aplinkos pokyčius greitį, tiek pagal sprendimų priėmimo efektyvumą. Nepaisant gana neblogos finansinės situacijos, Lietuvos įmonės gana atsargiai investuoja į plėtrą. Neužtikrintumą ir baimę labiausiai skatina ne tik buvusi krizė, tačiau ir kalbos apie galimą naująją“, – komentuoja N. Songin.
Pasak „Hay Group“ generalinės direktorės Baltijos šalims, kita greitesnei Lietuvos kompanijų plėtrai trukdanti priežastis yra daug lygių turinčios organizacinės struktūros ir neaiškios skirtingų lygių darbuotojų įgaliojimų ribos. Be to, darbuotojai nėra skatinami rizikuoti ir prisiimti atsakomybės, todėl atsiranda daug kliūčių operatyviam sprendimų priėmimui.
