„Apklausos respondentų įvardytas reikšmingas lėšų dydis rodo, kad gyventojai senatvėje norėtų gauti didesnes pajamas nei tos, kurias šiuo metu užtikrina valstybė. Lietuvoje vadinamoji pajamų pakeitimo norma senatvėje sudaro 43 proc. Ji rodo, kad į pensiją išėjęs gyventojas vidutiniškai gaus mažiau nei pusę ligtolinių pajamų“, – teigia Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.
Anot jo, gyventojų siekis senatvėje užsitikrinti papildomą 500-600 eurų priedą prie valstybės mokamos pensijos yra visiškai pagrįstas, nes tai jiems padėtų pasiekti rekomenduojamą 70-80 proc. pajamų pakeitimo normą.
„Gyventojai intuityviai gana tiksliai įvardija jiems senatvėje reikalingą papildomą lėšų sumą, kurios pakaktų bent keliems dešimtmečiams ir kuri galėtų užpildyti pajamų spragą tarp valstybės mokamos pensijos ir buvusio atlyginimo“, – pastebi T.Gudaitis.
Įmanoma pasiekti per kelis dešimtmečius
Daugelis gyventojų, nuo atlyginimo apie 10 proc. lėšų dalį skirdami kaupimui pensijų fonduose ar investavimui, per kelis dešimtmečius galėtų pasiekti didesnę kaip 100 tūkst. eurų sumą.
„Vidutinis atlyginimas šalyje šiuo metu sudaro apie 1,2 tūkst. eurų į rankas, tad nuo jo kas mėnesį investuojant 120 eurų su vidutine metine 6 proc. grąža ir darant tai 30 metų, laikotarpio pabaigoje galima būtų sukaupti apie 120 tūkst. eurų“, – skaičiuoja „Swedbank“ atstovas.
Anot jo, padidinus kas mėnesį skiriamą sumą iki 135 eurų arba 11 proc. nuo vidutinio šalies atlyginimo, minėtomis sąlygomis būtų galima sukaupti 136 tūkst. eurų. „Aišku, praeities investicijų rezultatai nebūtinai užtikrins tokius pačius rezultatus ateityje, bet šimtametė finansų rinkų istorija rodo, kad investicijos ilgainiui atneša apčiuopiamą grąžą“, – pastebi T.Gudaitis.
Nusiteikę atidėti nepakankamai
Vis dėlto daugiau kaip 100 eurų siekiančią sumą nuo savo atlyginimo papildomam pensijos kaupimui yra pasirengę atidėti tik 5 proc. gyventojų. Kaip rodo „Swedbank“ apklausos duomenys, vidutiniškai gyventojai tam galėtų skirti apie 33 eurus per mėnesį.
„Gera žinia ta, kad šiemet gyventojai papildomam pensijos kaupimui yra nusiteikę skirti vidutiniškai 20 proc. daugiau kas mėnesį nei ankstesniais metais. Tai rodo, kad nepaisant didelės infliacijos ir kitų iššūkių asmeniniams finansams, savarankiškas kaupimas pensijai įgauna didesnę svarbą“, – pastebi T.Gudaitis.
Kita vertus, 33 eurai sudaro ketvirtadalį tos sumos, kurią reikėtų skirti kas mėnesį norint sukaupti šalies gyventojų pageidaujamo dydžio sumą. Pasak T.Gudaičio, siekiant pasirūpinti norima lėšų suma senatvėje, šalies gyventojai turėtų pasinaudoti kaupimo galimybėmis II ir III pensijų pakopose ir numatytomis valstybės paskatomis tam. Daugiau gyventojų taip pat turėtų apsvarstyti papildomą investavimą, kuris ilgainiui padėtų didinti sukauptų lėšų vertę.
Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu 2023 m. kovo mėn. atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu visoje šalyje apklausta 1 016 gyventojų nuo 18 iki 75 metų.
