„General Financing bankas“ 2023 m. rugsėjo mėn. inicijavo sociologinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti šalies gyventojų taupymo įpročius. Išanalizavus „Spinter tyrimai“ pateiktus duomenis paaiškėjo, jog palyginus su metų pradžia, šalies gyventojai pamažu pradeda labiau taupyti, tačiau iš esmės nėra linkę keisti savo taupymo įpročių.
„Tyrimas atskleidė, kad lietuviai yra pakankamai inertiški: tiek įpročius keičiame, tiek naujoves priimame sunkiai. Tai pasakytina ir apie taupymą. Pavyzdžiui, absoliuti dauguma apklaustųjų teigia, jog nėra linkę keisti savo taupymo įpročių arba objektyviai juos vertinti per naudos ir žalos prizmę“, – pastebi vyriausiasis banko finansų pareigūnas Valdas Bernatavičius.
Lietuviai vis dar yra inertiški dėl taupymo būdų
21 proc. tyrimo dalyvių nurodė, jog yra visiškai nelinkę keisti esamų taupymo įpročių, 72 proc. tvirtino, jog yra neapsisprendę šiuo klausimu, tuo tarpu 7 proc. teigė, jog labai norėtų keisti savo taupymo įpročius.
Apklausa parodė, kad populiariausiu santaupų saugojimo būdu tautiečiai tebelaiko grynųjų pinigų laikymą namuose. Tokį taupymo būdą nurodė net 38 proc. apklaustųjų. 36 proc. respondentų geriausias taupymo modelis – atskira banko sąskaita, 25 proc. – terminuotieji indėliai, 24 proc. – pensijų fondai, 21 proc. – taupomoji sąskaita, 15 proc. – gyvybės draudimas, 12 proc. – investiciniai fondai. Tuo tarpu 7 proc. apklaustųjų nurodė, kad santaupų neturi.
Pasak V.Bernatavičiaus, nors laikyti šiek tiek pinigų namuose nenumatytiems atvejams yra normalu, vis dėl to taip elgtis su visomis savo turimomis santaupomis tikrai nėra gera mintis.
Eksperto teigimu, namuose ar banko sąskaitoje laikomi pinigai dėl infliacijos ilgainiui nuvertėja. Tad lėšas, kurių artimiausiu metu neprireiks, būtų galima saugiai laikyti terminuotame indėlyje arba taupomojoje sąskaitoje ir taip auginti santaupas.
„Pavyzdžiui, taupomoji sąskaita suteikia lankstumo ir lengvą prieigą prie pinigų, kai bet kada galima įnešti ir išsiimti savo lėšas, o kartu ir kaupti palūkanas. Tuo tarpu terminuotieji indėliai labiau skirti didesnes sumas taupyti ilguoju laikotarpiu“, – pataria V.Bernatavičius.
Tyrimas atskleidė, jog apie penktadalis (21 proc.) šalies gyventojų turi santaupų padengti 1–2 mėnesių išlaidoms. Taip dažniau teigė moterys ir jaunesni apklaustieji. 17 proc. atsakė jog turėtų pinigų 3–4 mėnesių išlaidoms. Tą nurodė didesnių pajamų respondentai. 15 proc. teigė, jog turimų santaupų jiems pakaktų 5–6 mėnesių išlaidoms. Apie tai dažniau užsiminė aukštąjį išsilavinimą turintys tyrimo dalyviai ir didmiesčių gyventojai. 27 proc. apklaustųjų aiškino, jog turi lėšų daugiau nei 6 mėnesių išlaidoms. Taip teigė vyresni vyrai bei turintys didesnių pajamų apklaustieji. 20 proc. apklaustųjų nurodė, kad santaupų apskritai neturi.
Apklausa taip pat parodė, jog metų bėgyje augo namų ūkių santaupoms atidedamų pajamų dalis, o gyventojai nors ir po truputį, bet pradeda taupyti. Pavyzdžiui, palyginus šių metų sausį su rugsėju visai netaupančių sumažėjo net 5 proc. punktais - iki 21 proc., ir beveik tiek pat padaugėjo tų, kurie santaupoms atideda mažiau nei po 5 proc. namų ūkio biudžeto. Tokių gyventojų yra 27 proc. Be to, tyrimas atskleidė ir tai, kad per 9 mėnesius 4 proc. punktais – nuo 7 iki 11 proc. paaugo ir tokių apklaustųjų, kurie taupo daugiau nei po 20 proc. namų ūkio biudžeto.
Finansinei gerovei svarbi disciplina
Pasak „General Financing banko“ eksperto, šis tyrimas gerai iliustruoja tai, jog nors teoriškai dauguma gyventojų žino, kaip svarbu yra turėti vadinamąją finansinę pagalvę, ar bent šešių mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio santaupas, vis dėlto atrandama daugybę priežasčių, kodėl taip ir nepradedama taupyti.
„Sutinku, jog taupymas iš baimės ar nesaugumo tikrai yra labiau panašus į nemalonią prievolę, tačiau turint konkretų tikslą – stambesniam pirkiniui, atostogoms ar savo vaikų ateičiai, taupyti gali būti labai geras motyvas. Be abejo taupymui neužtenka vien noro, reikia ir disciplinos. Vis dėlto, tai yra vienas efektyviausių būdų įgauti finansinį saugumą, o kai jį turime ir kasdieniniame gyvenime patiriame mažiau streso dėl nežinomybės“, – sako V.Bernatavičius.
„General Financing banko“ finansų specialisto teigimu, taupant yra labai svarbus balansas, todėl besirengiančiam tą daryti žmogui, lengvai suprantama ir labai naudinga gairė yra vadinamoji 50–30–20 taisyklė.
„Ši taisyklė siūlo paprastą finansų valdymo sistemą – rekomenduojama 50 proc. pajamų skirti būtiniausioms reikmėms, pavyzdžiui, būstui, maistui ir komunalinėms paslaugoms apmokėti, 30 proc. galima skirti norams, pavyzdžiui, laisvalaikio pramogoms ar vakarienei mieste, o likusius 20 proc. reikėtų atidėti taupymui“, – pabrėžia V.Bernatavičius.
Pasak specialisto, šios formulės laikymasis skatina pusiausvyrą tarp patogaus gyvenimo šiandien ir pasiruošimo rytojui. Tokia finansinė drausmė taip pat leidžia lengviau susikurti stabilų finansinį pagrindą, kaupti santaupas ir išlikti pasiruošus nenumatytiems gyvenimo atvejams.
Banko indėlių portfelis padidėjo 43 proc.
Anot „General Financing banko“ vyriausiojo finansų pareigūno, Lietuvai ir Europai toliau grumiantis su infliacijos iššūkiais, bankas nuolat didino indėlių palūkanų normas, todėl palyginus šių ir praėjusių metų trijų ketvirčių finansinius rezultatus, bankas fiksavo net 43 proc. indėlių portfelio augimą.
„Tai rodo, kad žmonės ieškojo būdų, kaip saugiai bent iš dalies kompensuoti infliacijos praradimus. Todėl tie vis dar gajūs įpročiai visus pinigus laikyti einamojoje sąskaitoje sunkiai, bet keičiasi, o žmonės iš finansinio išprusimo gauna apčiuopiamą naudą“, – sako V.Bernatavičius.
Finansų eksperto teigimu, apie 10 proc. nuo viso banko indėlių portfelio sudarė gyventojų santaupos laikomos taupomosiose sąskaitose.
„Ši aplinkybė rodo tikrai didelį šio taupymo būdo populiarumą. Nenuspėjamose palūkanų normų dinamikos aplinkybėse gyventojai taupydami rinkosi maksimalų lankstumą. Taupomojoje sąskaitoje ne tik kaupiamos palūkanos – klientas gali laisvai disponuoti savo lėšomis: jis gali toliau taupyti toje pačioje vietoje, persivesti lėšas į terminuotąjį indėlį ar leisti pinigus vartojimui“, – aiškino ekspertas.
