Tarp teigiančiųjų, kad imdami vartojimo paskolas labiausiai pasitikėtų bankais, dažniau patenka gyventojai nuo 18 iki 39 metų, turintys aukštąjį išsilavinimą ir gaunantys didžiausias pajamas (daugiau nei 1000 Lt vienam šeimos nariui).
Greitųjų kreditų bendroves, kaip ir bankus, prireikus vartojimo paskolos, dažniau linkę rinktis jaunesnio ir vidutinio amžiaus – nuo 18 iki 39 metų – gyventojai. Kita vertus, greitųjų kreditų bendrovės labiau nei bankai traukia nebaigtą vidurinį išsilavinimą turinčius ir mažas pajamas (iki 400 Lt vienam šeimos nariui) gaunančius asmenis.
Greitųjų kreditų bendroves, kaip ir bankus, prireikus vartojimo paskolos, dažniau linkę rinktis jaunesnio ir vidutinio amžiaus – nuo 18 iki 39 metų – gyventojai.
„Visuomenės nuomonės apklausos duomenys patvirtino ir banko turimą klientų statistiką. Didžiąją banko klientų dalį sudaro gyventojai iki 30 metų, turintys aukštąjį išsilavinimą. Apklausa parodė, kad panašaus amžiaus asmenys prireikus kreiptųsi į greitųjų kreditų bendrovę, tačiau esminis skirtumas tas, kad šią kredito įstaigą dažniausiai rinktųsi mažas pajamas gaunantys gyventojai“, – sako „Bigbank“ AS Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas.
Tyrimo duomenimis, kredito unijomis labiausiai linkę pasitikėti vyresnio – 40-59 m. – amžiaus lietuviai, turintys vidurinį, aukštesnįjį ir specialų vidurinį išsilavinimą ir tokie, kurių pajamos vienam šeimos nariui siekia nuo 801 iki 1000 Lt.
Apklausa taip pat parodė, kad tarp dažniausių veiksnių, nulemiančių kredito įstaigos pasirinkimą vartojimo paskolai imti, patenka palūkanos (nurodė 54 proc. gyventojų) ir bendrovės patikimumas (52 proc.). Tuo tarpu 36 proc. lietuvių teigia, kad jiems svarbiausias kriterijus renkantis, kur imti vartojimo paskolą, – mėnesinės įmokos dydis, 14 proc. – draugų ir pažįstamų rekomendacijos, o kas dešimtas apklaustasis kredito įstaigą rinktųsi pagal galimybę vartojimo paslaugą gauti greitai.
Rečiausiai iš visų apklausoje įvardintų faktorių, lemiančių pasitikėjimą kredito įstaiga, gyventojai nurodė kredito kainos metinę normą (BVKMN) – procentais išreikštą dydį, į kurio skaičiavimą įtraukiamos visos kredito davėjui žinomos išlaidos, įskaitant palūkanas ir kitus mokesčius, kuriuos vartotojas turi mokėti už kreditą.
„Apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojai, svarstydami apie vartojimo paskolą, remiasi ne itin objektyviais veiksniais – aplinkinių, pažįstamų nuomone ar galimybe pinigus pasiskolinti greitai. Nemaža dalis lietuvių domisi paskolos palūkanomis, deja, tik mažuma žino apie BVKMN. O ši norma yra labai svarbi siekiant tinkamai pasirinkti kredito įstaigą, nes tiksliausiai parodo visą sumą, kurią reikės sumokėti pasiėmus paskolą“, – sako R. Norvilas.
Renkantis kredito įstaigą palūkanos svarbesnės vyrams, moterys pirmenybę teikia įstaigos patikimumui. Moterims taip pat svarbesnės aplinkinių rekomendacijos, o vyrams – galimybė vartojimo paskolą gauti greitai.
Minėta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2013 m. rugsėjį. Jos metu apklausta 1000 šalies gyventojų.
