Jiems tenka daugiau taupyti, atidžiau planuoti finansus, o beveik dešimtadaliui – daugiau skolintis.
„Augančios kainos, palūkanos, geopolitinis kontekstas, nulėmęs dažno gyventojo finansinį nerimą, virto pastebimais finansinės elgsenos pokyčiais. Daugiau taupyti ėmė ir žemiausias, ir kur kas aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai. Tai patvirtina ne tik jų apklausa, bet ir Statistikos departamento fiksuojama pastebimai sumažėjusi mažmeninės prekybos apyvarta“, – sako skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ direktorė Rasa Butkuvienė.
Tyrimo duomenimis, daugiau taupyti ėmė 40 proc. šalies gyventojų. Dažniau, kaip rodo apklausa, tai pardėjo daryti moterys bei aukštesnio išsimokslinimo atstovai. Stambesnius pirkinius vėlesniam laikui atidėję nurodo 34 proc. gyventojų, o 22 proc. sako atidžiau planuojantys savo biudžetą.
„Atidesnis biudžeto planavimas, stambesnių pirkinių atidėjimas tokiu laikotarpiu yra ne tik natūralus, bet ir skatintinas elgesys siekiant užsitikrinti kuo didesnį finansinį stabilumą. Tačiau tai, kad gyventojai pastebimai mažina išlaidas būtinosioms prekėms, rodo, jog dalis susiduria su reikšmingais iššūkiais. Kaip atskleidžia Statistikos departamento duomenys, 2022 m. gruodį, palyginti su 2021 m. gruodžiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis sumažėjo 10,2 proc.“, – komentuoja R.Butkuvienė.
Daliai tapo sunkiau dorotis su skolomis
Tyrimas atskleidžia ir gyventojų elgseną bei situaciją skolų atžvilgiu. Tie gyventojai, kurių finansinė būklė yra stabilesnė, norėdami užsitikrinti dar didesnį atsparumą imasi greičiau grąžinti skolas. Jų dalis, apklausos duomenimis, sudaro 14 procentų.
„Vis dėlto, daliai gyventojų, siekiant patenkinti savo poreikius, tenka skolintis daugiau. Tokių gyventojų, tyrimo duomenims, yra 8 proc., dažniau tai tie respondentai, kurie nurodo gaunantys mažiausias pajamas“, – pažymi R.Butkuvienė.
Gyventojų sunkumus dorojantis su finansiniais iššūkiais rodo ir Lietuvos banko pateikiami vartojimo kredito gavėjų įsiskolinimų, kai mokėjimas buvo pradelstas daugiau kaip 90 dienų iš eilės, duomenys. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu, tokių pradelstų mokėjimų bendra suma buvo beveik 20 proc. didesnė.
Finansų planavimas išliks aktualus
„Gera žinia ta, kad šildymo sezonas šalyje pamažu eina į pabaigą, stebime sumažėjusias energetinių išteklių kainas. Tiesa, infliacijos prislopimą ekonomistai prognozuoja tik vasarą, tad finansinė įtampa, su kuria susiduria gyventojai, ypač gaunantys nedideles pajamas, išliks“, – komentuoja R.Butkuvienė.
Todėl skolų valdymo bendrovės vadovė pataria stengtis išlaikyti savo finansų kontrolę – atidžiai stebėti savo išlaidas, įvertinti, kurių galima sumažinti vardan didesnio finansinio užtikrintumo, kruopščiai planuoti savo mėnesio biudžetą.
„Nors gali nuskambėti keistokai, gyventojams jau dabar patarčiau pagalvoti apie kitą šildymo sezoną. Jei sugebėsime išmokti šios sunkios žiemos pamokas ir pasistengsime per šiltąjį metų laiką sukaupti bent šiek tiek santaupų finansiniams netikėtumams, tikrai stabiliau jausimės sulaukę rudens“, – sako R.Butkuvienė.
