Vis tik, nepaisant staiga pakitusios geopolitinės situacijos ir dar metų pradžioje prasidėjusių ekonominių iššūkių, investuotojų akyse Europa išlieka patraukliausiu regionu: net 64 proc. investuotojų mano, kad per ateinančius trejus metus Europos patrauklumas sustiprės. Pasak Lino Dičpetrio, „EY“ Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovo, tam bus labai svarbūs ir atskiri valstybių, ir bendri ES žingsniai, sprendžiant geopolitinius, ekonominius ir darbo rinkos iššūkius.
Prancūzija išsiveržė į lyderes, Lietuva – 21-a
Europoje investicijoms patrauklių šalių lyderių sąrašas pastaruoju metu išlieka toks pats – jame yra Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija, Ispanija ir Turkija. Tačiau šiemet ne visos šios valstybės gali pasidžiaugti investicijų augimu.
Pozicijas pernai metais ryškiausiai sustiprino Prancūzija – čia TUI augo 24 proc. iki 1 222 projektų. Tam, pasak EY ekspertų, įtakos turėjo ir gana sėkmingas pandemijos suvaldymas, ir taip vadinamos „Macrono reformos“.
Tarp lyderių visada esanti Jungtinė Karalystė pasigirti labiau atsigavusiu investuotojų susidomėjimu kol kas negali, bet savo stabilumą išlaikė – čia TUI projektų augimas siekė 2 proc. (iš viso 993 projektai).
O štai Vokietija, nors ir pritraukė didelių pramoninių projektų, ypač autopramonės ir elektronikos sektoriuose, 2021 m. fiksavo 10 proc. mažiau užsienio investicijų (iš viso 841 projektas).
Tyrimo duomenimis, Lietuva 2021 m. TUI patrauklumo žemėlapyje užėmė 21-ą vietą – dviem laipteliais žemiau nei prieš metus. Pernai į mūsų šalį pritrauktas 41 investicinis projektas, kai 2020-aisias jų buvo 53. Tačiau, skaičiuojant investicijų sukurtas darbo vietas, tenkančias 1 mln. gyventojų, Lietuva tarp Europos valstybių užima 6 vietą.
Tuo tarpu didžiausia mūsų kaimynė Lenkija , nors ir pakrito, toliau išsilaiko patraukliausių šalių TOP10 – pagal pritrauktų TUI užima 9 vietą. Latvija šiame sąraše yra 23, o Estija – 34 vietoje.
Daugiausia investuoja gamybininkai, logistikos bei technologijų įmonės
Tarptautinis „EY“ tyrimas bei TUI analizė rodo, kad pernai metais Europoje bene ryškiausiai augo gamybos, logistikos, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros investicijų – tokių projektų fiksuota 22 proc. daugiau nei prieš metus.
Pasak L.Dičpetrio, iš dalies tai susiję su tiekimo grandinių pertvarkymu, kuris tęsis ir ateityje. „Matyti, kad investuotojai šiuo metu gana rimtai vertina verslo fizinės lokacijos klausimą. Kas antras tyrime dalyvavęs investuotojas nurodė, kad svarsto apie veiklos perkėlimą arčiau klientų – tokių dabar yra du kartus daugiau nei praėjusiais metais. Be to, nemaža dalis pripažįsta, kad neatmeta idėjos veiklą sugrąžinti atgal į savo namų rinką. Tai rodo, kad investuotojai siekia didinti verslo atsparumą, būti arčiau savo pagrindinių vartotojų, ir tai yra geras ženklas Europai“, – pastebi „EY“ Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas.
Tiesa, „EY“ ekspertai atkreipia dėmesį, kad Vakarų Europa, palyginti su likusia jos dalimi, stipriau nukentės dėl priklausomybės nuo investicinių projektų į paslaugų sferas, kurių poreikis pastaraisiais metais mažėjo dėl išpopuliarėjusio hibridinio ir nuotolinio darbo.
Ilgalaikis Europos patrauklumas priklauso nuo penkių prioritetų
Nepaisant karo Ukrainoje, investuotojai ilguoju laikotarpiu ir toliau palankiai vertina Europos patrauklumą. Jei įmonės iš tiesų pradės perkelti savo veiklą į Europą arba vykdyti ją artimesnėse teritorijose, investicijos mūsų regione turėtų šoktelti aukštyn.
„Labiausiai tikėtina, kad sankcijos Rusijai dėl karo Ukrainoje išliks, tęsis ir tiekimo sutrikimai, o tuo pačiu – ir kainų augimas. Taip pat didėja kibernetinių išpuolių prieš dideles įmones ir ypatingos svarbos infrastruktūrą rizika. Todėl Europos patrauklumo išlaikymui reikia kompleksinio požiūrio ir ryžtingų tiek šalių vyriausybių, tiek ES politikų, tiek verslo bendruomenių sprendimų keliose srityse“, – sako L.Dičpetris.
Labiausiai tikėtina, kad sankcijos Rusijai dėl karo Ukrainoje išliks, tęsis ir tiekimo sutrikimai, o tuo pačiu – ir kainų augimas.
Pasak jo, svarbiausios yra skaitmenizacija, tvarumas, talentai, mokestinė aplinka ir parama inovatyviam ir konkurencingam smulkiam bei vidutiniam verslui.
„Europai svarbu ir toliau užtikrinti skaitmenizacijos procesus, daugiau dėmesio skirti kibernetiniam saugumui bei piliečių skaitmeninių įgūdžių stiprinimui, nes būtent skaitmeninė ekonomika ir toliau išliks visa ko varikliu. Dar vienas Europos konkurencinis pranašumas – tvarumo lyderystė. Investuotojai neslepia, kad tvarios veiklos politika yra itin svarbus veiksnys jų sprendimams ir tai parodo Lietuvoje iš penktos į trečiąją vietą pakilusi švariųjų technologijų ir atsinaujinančių išteklių sektoriaus svarba artimiausių kelių metų ekonomikos augimui“, – pastebi L.Dičpetris.
Kitas svarbus momentas – darbo rinka ir talentai. Vienas didelis iššūkis yra darbuotojų trūkumas, bet ne ką mažesnis – skaitmeninių kompetencijų užtikrinimas. Todėl šioms sritims vyriausybės ir verslas taip pat turėtų skirti nuoseklų dėmesį.
Pasak „EY“ Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovo, kaip ir visuomet, investuotojų akiratyje išlieka mokesčių politika, jos lankstumas, pragmatiškumas, bet nauja tai, kad investuotojai ima atidžiau vertinti mokesčių sistemų skaitmeninimo lygį.
„Apibendrinus, šiuo metu investuotojai renkasi nuosaikesnę plėtrą, tačiau yra ir gerų signalų, kad Europa išlaiko savo pranašumą prieš Šiaurės Ameriką, Kiniją ir kitus regionus. Tačiau iššūkių Europai dabar netrūksta, todėl būtina toliau dirbti skaitmeninės ekonomikos stiprinimo srityse, nepaleisti tvarumo lyderystės. Be to, Europai svarbu, kad čia investuotų ne tik didžiosios bendrovės, bet ir smulkesni investuotojai, o tam po pandemijos reikia naujų jų pritraukimo būdų ir strategijų,“ – akcentuoja L.Dičpetris.
