„Nešvariems pinigams nėra vietos mūsų finansų sistemoje, tačiau finansų įstaigų taikomos pinigų plovimo prevencijos priemonės neturi riboti mokėjimo ir kitų finansinių paslaugų prieinamumo sąžiningai dirbantiems verslininkams ir gyventojams. Norime išgirsti ir finansinių paslaugų vartotojus, ir šias paslaugas teikiančias finansų įstaigas ir padėti siekti pusiausvyros tarp riziką mažinančių ribojimų bei paslaugų prieinamumo“, – sako Jekaterina Govina, Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė.
Pasak J.Govinos, finansų įstaigų siekis stiprinti pinigų plovimo prevenciją ir mažinti riziką yra visiškai suprantamas, tačiau taikomos rizikos valdymo priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui ir nedidinti teisėtai veikiančių verslo atstovų ar atskirų asmenų, jų grupių finansinės atskirties rizikos.
Lietuvos bankas pastaruoju metu gauna daugiau mokėjimo paslaugų vartotojų skundų dėl finansų įstaigų sprendimų neatidaryti, apriboti arba uždaryti jiems mokėjimo sąskaitas, motyvuojant finansų įstaigų vidinėmis rizikos valdymo procedūromis.
Nors kol kas nėra duomenų, kad vartotojai apskritai negalėtų gauti mokėjimo ar kitų finansinių paslaugų, Lietuvos bankas gauna signalų, kad tam tikros jų grupės, tokios kaip ne pelno siekiančios organizacijos, teisines paslaugas teikiantys asmenys ar kitos finansų įstaigos patiria sunkumų, siekdami gauti tokias paslaugas. Apie tai, kad visoje Europos Sąjungoje daugėja atvejų, kai finansų įstaigos, užuot valdžiusios, vengia rizikos ir riboja finansinių paslaugų prieinamumą tam tikroms vartotojų grupėms, yra skelbusi ir Europos bankininkystės institucija, kuri atlieka rizikos mažinimo tyrimą Europos Sąjungos mastu.
Atsižvelgęs į vartotojų ir finansų įstaigų keliamus klausimus, Lietuvos bankas pradeda tyrimą, kuriuo sieks nustatyti tokios rizikos vengimo praktikos apimtį ir poveikį mokėjimo paslaugų prieinamumui mūsų šalyje. Tyrimo metu apklausiami tiek vartotojai, tiek finansų įstaigos, atsižvelgiant į abiejų pusių nuomones ir siekiant objektyviau įvertinti situaciją. Baigus tyrimą ir atsižvelgus į jo rezultatus, bus sprendžiama, kokiomis priemonėmis būtų galima gerinti pinigų plovimo rizikos valdymo praktiką, nedidinant finansinės atskirties rizikos ir leidžiant teisėtai veikiantiems verslininkams ir fiziniams asmenims sklandžiai vykdyti mokėjimo operacijas ir kitus finansinius sandorius.
Lietuvos bankas jau yra paskelbęs poziciją dėl elektroninių pinigų įstaigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ) teisės naudotis kredito įstaigose atidarytomis banko sąskaitomis. Ši pozicija suteikė daugiau aiškumo ir padeda FinTech įmonėms sklandžiau vykdyti savo veiklą, o bankams – pagerinti bendradarbiavimą su tokiomis įmonėmis, išlaikant aukštą rizikos valdymo kartelę. Lietuvos bankas atkreipė Lietuvoje veikiančių bankų dėmesį į tai, kad tam tikrais atvejais jų sprendimai – atsisakymas atidaryti sąskaitą ir (arba) vienašališkai ją uždaryti, ir (arba) taikyti ribojimus ja naudotis, sukelia EPĮ ir MĮ neigiamas pasekmes ir riboja jų galimybes vykdyti licencijose nurodytą veiklą. Neretai tokie bankų sprendimai buvo grindžiami jų siekiu tinkamai valdyti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką. Pozicija siekta užtikrinti, kad, valdant šias rizikas, nebūtų pažeidžiama EPĮ ir MĮ teisė turėti sąskaitų kredito įstaigose ir jomis naudotis.
