Tyrimo duomenimis, 66 proc. Baltijos šalių pasienio regionų gyventojų žinotų, kur kreiptis norėdami įsigyti kontrabandinių prekių.
„Civitta“ rinkos tyrimų eksperto Gačio Bolinskio teigimu, Latvijos pasienyje dažnai susiduriama su abejingumu, kuomet valdžios atstovai nesutinka dalyvauti diskusijose apie šešėlinę ekonomiką, tad greitiems pokyčiams esą dar prireiks laiko.
„Tuo metu Estijoje skaičiai gerokai mažesni – apie trečdalį. Tyrimas atskleidė, kad Estijoje žmonės apskritai jautriai reaguoja į šešėlinės ekonomikos temą, dažnas jų nesutinka dalyvauti apklausose, padeda telefono ragelį pokalbiui ar apklausai šią tema.
Norint estų paklausti apie šešėlinės ekonomikos apraiškas jų šalyje, tyrimų ekspertams reikia gerai pasukti galvą, kaip pasiekti šią, jiems jautrią informaciją, ieškoti alternatyvių būdų tirti polinkį į šešėlį, pvz. klausti, kaip dažnai jie linkę atsiskaityti grynaisiais“, – rašoma žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Didesnį susirūpinimą Estijai, kaip nurodo „Civitta“, šiuo metu kelia bankinės sistemos skaidrumas ir pasitikėjimais bankų sistema.
Kontrabandininkų tarpe, anot bendrovės, daugėja ne tik ilgamečių šešėlinės veiklos „ekspertų“ – į tokias nelegalias veiklas pasienio regionuose įtraukiami ir moksleiviai, nepilnamečiai. Esą anksčiau pasienio miestelių mokyklose vaikų nelankomumas buvo toleruojamas ir pateisinamas poreikiu užsidirbti gabenant kontrabandines prekes.
Atlikus tyrimą pasienio regionuose buvo pastebėta, kad gyventojai nemano darantys ką nors blogo.
„Jie laiko save smulkiomis žuvimis ir siūlo pasižiūrėti, kas vyksta Vilniuje ar Kaune“, – aiškina „Civitta“ vadovas Kęstutis Jovaišas.
Siekiant keisti šalies gyventojų požiūrį, anot jo, į problemą reikėtų pasižiūrėti aukštesniame lygmenyje: „Į egzistuojančio šešėlio problemos sprendimą turėtų įsitraukti ne tik Valstybinė mokesčių inspekcija ar Valstybinė sienos apsaugos tarnyba, bet ir Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijos.“
Tyrimą apie šešėlio paplitimą Baltijos šalių pasienyje konsultacijų įmonė atliko 2018 metais, tyrimo trukmė – 8 mėnesiai. Buvo tirti Europos Sąjungos (ES) pasieniai (Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija) bei ne ES šalių pasieniai (Rusija (įsk. Kaliningradą), Baltrusija, Moldavija, Ukraina).
Tyrimo metu apklausti 6400 gyventojų.
