„Pastaruosius kelerius metus pastebimai mažėja dalis tokių pirkėjų, kuriems apsiperkant internetu svarbiausias yra kainos faktorius. Vis daugiau reikšmės įgyja patogus prekių pristatymo būdas, taip pat pastebimai išaugo ir norinčių apsipirkti per išmanųjį telefoną skaičius. Tai rodo augantį pirkėjų lūkestį gauti lanksčias ir patogias apsipirkimo galimybes“, – sako Deimantas Trumpickas, „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius.
Kokie pirkėjų prioritetai
„Swedbank“ tyrimo duomenys rodo, kad vertinančių patogų pristatymo būdą gyventojų dalis nuo 2018 m. paaugo 6 procentiniais punktais bei pasiekė 71 proc. Tuo metu prekės kainos svarba sumažėjo 8 proc. punktais ir siekia 70 proc. Dar 59 proc. apklaustųjų prie aktualių kriterijų priskiria ir platų prekių asortimentą.
„Gyventojams taip pat aktuali galimybė grąžinti netinkančią prekę, gauti garantiją dėl įsigytų prekių kokybės − šiuos kriterijus, kaip svarbius, nurodė apie 40 proc. apklaustųjų. Tiesa, santykinai nedidelė dalis gyventojų įvertina ir pardavėjo ar internetinės parduotuvės patikimumą, tai svarbu 4 iš 10 apklaustųjų“, − komentuoja D.Trumpickas.
Pirkėjų skaičius, kuriems svarbu turėti galimybę apsipirkti išmaniuoju telefono, per pastaruosius trejus metus padidėjo nuo 11 iki 17 proc., rodo tyrimo rezultatai.
„Kalbant apie patogų pristatymo būdą, per pastaruosius metus pirmoje vietoje neabejotinai įsitvirtino paštomatai – juos renkasi 75 proc. internetu apsiperkančių gyventojų. Antroje vietoje (44 proc.) yra internetu įsigytų prekių pristatymas į namus ar darbovietę, trečioje (27 proc.) – atsiėmimas iš fizinės parduotuvės ar prekybos vietos“, − sako „Swedbank“ atstovas.
Perka lietuviškose parduotuvėse
Remiantis tyrimu, absoliuti dauguma šalies gyventojų yra įsigiję prekių ar paslaugų vietos e.parduotuvėse. Dažniau apsiperkantys užsienio e.parduotuvėse nurodo kas antras pirkėjas (50 proc.), o kas trečias (31 proc.) sako vienodai dažnai apsiperkantis ir Lietuvos, ir užsienio šalių e.parduotuvėse.
„Apsiperkant lietuviškose e.parduotuvėse gyventojams gali atrodyti paprasčiau ir patikimiau, nevaržo galimas kalbos barjeras. Jose taip pat paprasčiau užsitikrinti patogų prekių pristatymą, lengviau patikrinti parduotuvės ar pardavėjo patikimumą ar grąžinti netikusią prekę“, – pastebi D.Trumpickas.
Pasak „Swedbank“ atstovo, matydami šias tendencijas, Lietuvos prekybininkai stengiasi užtikrinti kuo patogesnį savo prekių prieinamumą perkantiems internetu. Elektroninėje erdvėje savo prekes ir paslaugas siekia pasiūlyti vis daugiau smukliųjų verslininkų ar net amatininkų, kuriuos iki šiol buvo įprasta matyti specifinėse prekybos vietose, pavyzdžiui, miestų mugėse.
Į skaitmeninę erdvę ką tik įžengusius ar tai dar planuojančius daryti verslus turėtų padrąsinti ir dar kelios gyventojų nuostatos. Pavyzdžiui, 59 proc. šalies gyventojų nurodo, kad jie per pastaruosius metus išbandė naujų e.parduotuvių, o 56 proc. sako, kad internetu pirko maisto prekių, drabužių, daiktų buičiai, kuriuos anksčiau įsigydavo fizinėse prekybos vietose.
