Visų trijų Baltijos šalių gyventojai vertina, kad kontrabandos mastai per paskutinius trejus metus augo. Lietuvoje yra daugiausia dvejojančių gyventojų, kurie nei griežtai smerkia, nei visiškai pateisina kontrabandą kaip reiškinį. „Vokeliai“ labiausiai paplitę tarp latvių.
Tokius rezultatus parodė pirmą kartą Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) surengtas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas trijose Baltijos šalyse, kurį vasario mėnesį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, apklaususi 3056 nuolatinius Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojus.
Baltijos šalių gyventojų nuomone, efektyviausias būdas kovoti su kontrabanda yra mažinti mokesčius.
Apklausos duomenimis, visų trijų Baltijos šalių gyventojai vienodai vertina kontrabandos kaip reiškinio priežastis. Jie mano, kad pagrindinė kontrabandos priežastis yra galimybė užsidirbti iš kainų skirtumo tarp Baltijos šalių ir kaimyninių šalių, kuriose netaikomi ES privalomi aukšti akcizai degalams, alkoholio produktams ir cigaretėms. Lietuvoje kainų skirtumus kaip kontrabandos paplitimo priežastį nurodė 50 proc., Latvijoje – 54 proc., Estijoje – 51 proc. apklaustųjų. Pagrindinių kontrabandos priežasčių sąraše taip pat rikiuojasi vis augančios akcizinių prekių kainos, mažos žmonių pajamos ir menkstančios galimybės akcizines prekes įpirkti teisėtai (43 proc. Lietuvoje, 60 proc. Latvijoje, 65 proc. Estijoje).
„Gyventojai įvardija panašias kontrabandos priežastis visose Baltijos šalyse, ir jos puikiai atskleidžia kontrabandos problematiką, į kurią Lietuvos laisvosios rinkos institutas jau seniai yra atkreipęs dėmesį. Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims vienu metu būdingi kontrabandai palankūs veiksniai – didelis kainų skirtumas, palyginti su kaimyninėmis valstybėmis, bei santykinai mažos žmonių pajamos ir aukštos legalių prekių kainos,“ – komentuoja LLRI ekspertas Vytautas Žukauskas.
Kaip rodo apklausa, visose Baltijos šalyse manančiųjų, kad per pastaruosius trejus metus nelegalių prekių vartojimo mastai didėjo yra kur kas daugiau nei galvojančių priešingai. Beveik du trečdaliai apklaustų lietuvių (64 proc.) nurodė, kad per paskutinius trejus metus augo kontrabandinių cigarečių vartojimas, tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje taip manančiųjų skaičius nėra toks didelis – atitinkamai 54 ir 34 proc. Panaši dalis apklaustųjų teigė, kad augo kontrabandinių degalų vartojimas – 62 proc. Lietuvoje, 49 proc. Latvijoje, 32 proc. Estijoje. Mažiausia dalis apklaustųjų mano, kad augo kontrabandinio alkoholio vartojimas (43 proc. Lietuvoje, 45 proc. Latvijoje ir 26 proc. Estijoje).
Baltijos šalių gyventojų nuomone, efektyviausias būdas kovoti su kontrabanda yra mažinti mokesčius.
Visiškai kontrabandą ir nelegalų vartojimą Lietuvoje pateisina 19 proc., Latvijoje – 18 proc., Estijoje – 15 proc. apklaustųjų. Tyrimo duomenimis, atlyginimas už darbą „vokeliuose“ labiausiai paplitęs Latvijoje, o Lietuvoje ir Estijoje – mažiau. 43 proc. apklaustųjų Latvijoje teigė, kad pažįsta žmonių, kurie 2011 metais bent dalį savo pajamų gavo „vokeliuose“ arba nuslėpė dalį savo mokesčių kitais būdais. Lietuvoje ir Estijoje taip teigiančiųjų dalis yra mažesnė – atitinkamai 24 ir 20 proc.
