Beveik kas antras šalies gyventojas, arba 44 proc. apklaustųjų mano, kad korupcija yra dažnas reiškinys. Šis rodiklis iš esmės nesikeičia daugiau negu 5 metus, kai Lietuva įtraukta į šį tyrimą (2013 metais jis siekė 47 proc., 2015 metais – 45 proc.).
„Esame ties viduriu tarp kitų į tyrimą įtrauktų šalių, bet tai neturėtų džiuginti. Lietuva į šį tyrimą įtraukiama trečią kartą, ir matome, kad situacija nuo 2013 metų nesikeičia. Nepaisant vis aktyvesnių kovos su korupcija deklaracijų, teigiamų pokyčių kol kas nematome“, ‒ komentavo EY neteisėtų veiksmų tyrimų ir prevencijos paslaugų Baltijos šalyse skyriaus vadovas Liudas Jurkonis.
Sukčiavimas ir korupcija yra grėsmė, dėl kurios Lietuvoje nerimaujama kone mažiausiai (24 proc.). Labiausiai nerimaujama dėl reguliacinės aplinkos pokyčių (68 proc.), makroekonominės aplinkos (44 proc.), kibernetinių atakų (40 proc.), geopolitinių rizikų (32 proc.).
Tyrimas rodo, kad gyventojai iki 35 metų yra labiau linkę pateisinti sukčiavimą, siekdami išsaugoti verslą ar stengdamiesi pasiekti jiems keliamus tikslus.
Tyrimas, be kita ko, atskleidė pasaulinę tendenciją, kad kelis kartus padidintos baudos nesumažina korupcijos. Šalyse, kur prieš kelerius metus įsigaliojo sugriežtinti antikorupciniai įstatymai, nėra esminio pokyčio, vertinant korupcijos paplitimą. Pavyzdžiui, Brazilijoje 96 proc. žmonių mano, kad korupcija yra plačiai paplitęs reiškinys, Jungtinėje Karalystėje – 34 proc.
Anot L.Jurkonio, Lietuvoje sunku vertinti už korupcinius nusikaltimus skiriamų baudų efektyvumą, nes faktinių baudų skyrimo atvejų verslui kol kas nėra daug.
Pasak pranešimo, tik 4 proc. respondentų Lietuvoje teigė patyrę sukčiavimo atvejų savo organizacijose. Tai beveik tris kartus mažiau negu tyrime dalyvavusių šalių vidurkis.
„Tai, jog Lietuvos respondentai nežino apie korupcijos bei sukčiavimo atvejus, nereiškia, kad jų nėra. Tai rodo, jog neskiriame pakankamo dėmesio ir išteklių galimų sukčiavimo atvejų tyrimams. Dar blogiau – esame linkę užmerkti akis ir nematyti šių pažeidimų, vengiame viešinti tokius atvejus, tačiau būtent tai parodytų aukščiausios vadovybės ir savininkų dėmesį korupcijos bei sukčiavimo atvejams“, ‒ sakė L.Jurkonis.
Tuo metu net 100 proc. apklaustųjų Lietuvoje teigė, kad jiems labai svarbu, jog organizacija veiktų sąžiningai. Pasak L.Jurkonio, tyrimas parodė, kad korupcijos rizikos lygmuo tiek šalyje, tiek ūkio šakos lygmenyje yra aukštas, o realios nuobaudos neskiriamos, todėl tokie teigiami atsakymai tik dar kartą patvirtina, kad išmokome „teisingai“ atsakyti į klausimus apie svarbą veikti sąžiningai.
„Abejonę, ar efektyvi mūsų korupcijos prevencija, sustiprina ir tai, jog tik 20 proc. Lietuvos respondentų teigia, kad už sąžiningą veiklą organizacijoje esame atsakingas kiekvienas individualiai. Daugiau negu pusė (52 proc.) mano, kad už tai atsakinga yra vadovybė“, ‒ sakė L.Jurkonis.
Tyrimas rodo, kad gyventojai iki 35 metų yra labiau linkę pateisinti sukčiavimą, siekdami išsaugoti verslą ar stengdamiesi pasiekti jiems keliamus tikslus. Taip teigė vienas iš penkių šios amžiaus grupės respondentų Lietuvoje.
Be to, anot tyrimo, 52 proc. respondentų Lietuvoje teigia gerai arba labai gerai išmanantys Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą bei jo galimą įtaką korupcijos ir sukčiavimo prevencijai – tai yra daugiau negu vidutiniškai pasaulyje (40 proc.).
EY užsakymu nuo 2017 metų spalio iki 2018 metų sausio tyrimų bendrovė „Ipsos MORI“ apklausė 2 550 didžiausių įmonių vadovaujančius asmenis 55-yje šalių. Lietuva į tyrimą įtraukta trečią kartą.
