KPMG tyrime apie ES fondų panaudojimo progresą lygino VRE regiono šalių pasiekimus ir pateikė rekomendacijas, į ką reikėtų labiausiai atsižvelgti, kad būtų kuo sparčiau investuojamos 2014–2020 m. laikotarpiui numatytos ES lėšos.
Vienas pagrindinių kriterijų, pagal kurį KPMG vertina ES fondų panaudojimo efektyvumą, yra pasirašytų finansavimo sutarčių ir išmokėtų lėšų santykis. Lietuva pagal šį rodiklį yra pirma regione – abu šie rodikliai sutapo ir pasiekė 99 proc. viso biudžeto, kurį ES buvo numačiusi šaliai (6,7 iš 6,8 mlrd. eurų).
Antra pagal šį rodiklį buvo Lenkija, o trečia – Estija. Abi šalys pasirašė finansavimo sutarčių, kurios siekė 100 proc. numatyto biudžeto, tačiau realiai išmokėtų lėšų rodiklis atsiliko Lenkijos atveju 8, o Estijos atveju 5 procentiniais punktais (išmokėtos lėšos atitinkamai siekė 92 ir 95 proc. numatyto biudžeto). Latvijoje pasirašytų finansavimo sutarčių ir išmokėtų lėšų santykis buvo 7 procentiniai punktai. Šalis pasirašė sutarčių, kurių vertė siekė net 104 proc. planuotos paramos, o lėšų išmokėjimas – 97 proc.
Prasčiausi rezultatai pagal pasirašytų finansavimo sutarčių ir išmokėtų lėšų santykį buvo Kroatijoje (60 procentinių punktų), tačiau šalis į ES įstojo tik 2013 m., todėl turėjo mažiau galimybių panaudoti paramą. Antra nuo pabaigos sąraše – Rumunija (43 procentiniai punktai), kurios pasirašytos finansavimo sutartys siekė 116 proc. numatyto biudžeto, o išmokėtos lėšos – 73 proc.
„Lietuvos rezultatai praėjusiu finansavimo laikotarpiu iš tiesų buvo puikūs. Siekiant, kad ES fondai būtų ir toliau panaudojami efektyviai, 2014–2020 m. laikotarpiu reikėtų labiau susikoncentruoti į projektus, kurie būtų pelningi ilgalaikėje perspektyvoje, prisidėtų prie ekonominės aplinkos gerinimo ir mažintų nedarbą“, – sako „KPMG Baltics“ vyresnioji patarėja Dalia Katinaitė.
KPMG tyrime taip pat akcentuojama, kad 2014–2020 m. laikotarpiu Lietuvoje reikėtų sustiprinti projektų įgyvendinimo stebėseną ir taip gauti reikalingą informaciją apie paramos pasiskirstymą bei ilgalaikę naudą tikslinėms grupėms. Taip pat akcentuojama, kad programavimo dokumentai turėtų aiškiai apibrėžti administruojančių institucijų veiklą.