Dažniausiai skolintųsi būsto remontui ir automobiliams
Tyrimas, kurį atliekant buvo klausiama, kokiu tikslu žmonės imtų paskolą, rodo, kad lietuviai, latviai ir estai dažniausiai skolintųsi lėšų norėdami atnaujinti savo būstą arba įsigyti automobilį. Būstą paminėjo 30 proc. apklaustųjų Estijoje, Latvijoje – 28 proc., Lietuvoje – 27 procentai. Labai panašiai pasiskirstė ir respondentai, įvardiję, kad skolintųsi automobiliui. Taip atsakė atitinkamai 29 proc., 28 proc. ir 27 proc. apklaustųjų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.
„Tendencija skolintis gyvenamojo būsto remontui dar labiau išryškėjo COVID-19 pandemijos, uždariusios visus tarp keturių sienų, kontekste. Gyventojai, dėl karantino ribojimų daugiau laiko praleisdami namuose, buvo labiau linkę investuoti į gyvenamąją aplinką, ją atsinaujinti ir įsirengti kokybiškiau. Daugeliui teko įsirengti ir atskirą biuro erdvę namuose. Skolinimasis automobiliams taip pat išliks aktualus – anksčiau ar vėliau visiems taršių transporto priemonių savininkams teks ieškoti alternatyvos. Nebeatidėlioti sprendimo ir skolintis šioms reikmėms gyventojus skatina ir baimė dėl infliacijos, augančios kainos“, – sako „Citadele“ banko Verslo ir mažmeninės bankininkystės vadovas Darius Burdaitis.
Mokslui ir sveikatos reikmėms
Banko atstovas taip pat atkreipia dėmesį, kad tyrimas atskleidė ir naują tendenciją – gana nemaža dalis Baltijos šalių gyventojų nurodė, kad imtų paskolą medicinos išlaidoms padengti. Šioms reikmėms skolintųsi 15 proc. lietuvių, 14 proc. estų ir 13 proc. latvių.
Paskolą išsilavinimo reikmėms Lietuvos gyventojai imtų rečiausiai, palyginti su latviais ir estais. Taip atsakiusiųjų Lietuvoje buvo 7 proc., Latvijoje – beveik dvigubai daugiau, 13 procentų. Paskolą išsilavinimo reikmėms imtų 11 proc. apklaustų Estijos gyventojų.
Smulkesnėms reikmėms skolintųsi rečiau
Rečiausiai Baltijos šalių gyventojai įvardijo, kad skolintųsi kelionėms ir vestuvėms (vidutiniškai apie 4 proc.), kasdieniams pirkiniams (iki 3 proc.), taip pat pramogoms ir pomėgiams (apie 2 proc.). „Šiems pirkiniams žmonės linkę naudoti nuosavas lėšas. Be to, vienas šalutinių pandemijos efektų buvo toks, kad nemažai daliai gyventojų pavyko sukaupti daugiau santaupų, nes karantinas privertė susimažinti poreikius, atsisakyti kai kurių pirkinių, planuotų kelionių. Žinoma, laisvėjant apribojimams žmonės vėl ėmė vartoti aktyviau, gali tam skirti sutaupytas lėšas“, – komentuoja D.Burdaitis.
44 proc. apklaustųjų Lietuvoje nurodė, kad paskolų neima. Taip atsakiusiųjų Estijoje – 42 proc., Latvijoje – 41 procentas.
