„General Financing banko“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, beveik pusė (47 proc.) respondentų kaip vartojimo paskolos ėmimo priežastį nurodė būsto remontą, naują buitinę techniką ar baldus. 39 proc. apklaustųjų yra paėmę arba imtų vartojimo paskolą transporto priemonei įsigyti – dažniausiai tai mažesnių pajamų tyrimo dalyviai. Trečioje vietoje tarp vartojimo paskolų ėmimo priežasčių, kaip ir ankstesniais metais, išlieka tvarūs buities sprendimai (saulės jėgainės, geoterminio šildymo sistemos) – ją nurodė 22 proc. respondentų.
„Tyrimo duomenys parodo, kad vartojimo paskolas lietuviai paprastai ima ne impulsyviai, o planuodami iš anksto, kai reikia iš esmės pasigerinti buitį. Jau keletą metų iš eilės stebime, kad poreikis skolintis išauga pavasarį, kai planuojami įvairūs buities atsinaujinimo projektai – būsto remontas, sodo įrangos, buitinės technikos ar naujesnio naudoto automobilio pirkimas.
Neplanuotai vartojimo paskolos dažniausiai imamos sugedus automobiliui arba siekiant padengti netikėtas medicinines išlaidas“, – kalba „General Financing banko“ Rizikos valdymo departamento direktorius Eimantas Palionis.
Palyginti su 2023 metais, dalis respondentų, kurie paėmė arba ketina imti vartojimo paskolą sveikatai, reikšmingai sumažėjo. Pernai tokią priežastį nurodė 25 proc. apklaustųjų, o šiemet – 8 proc. Nepaisant to, sveikata išlieka ketvirta pagal svarbą respondentų nurodoma vartojimo paskolų ėmimo priežastis.
Dauguma tyrimo dalyvių didesnius šeimos pirkinius atsakingai planuoja. 32 proc. respondentų sakė didesnius pirkinius planuojantys 6-12 mėnesių į priekį, 30 proc. respondentų – 1-6 mėn. į priekį, o 16 proc. – net 1 metus ir daugiau. Savo išlaidas iš anksto dažniau planuoja aukštesnį išsilavinimą ir didesnes pajamas turintys respondentai.
20 proc. tyrimo dalyvių sakė, kad didesnių šeimos pirkinių neplanuoja ir perka tada, kai reikia.
Kaip ir ankstesniais metais, išlieka tendencija, kad dauguma gyventojų vartojimo paskolą yra linkę imti didesniems projektams. Ketvirtadalis (24 proc.) tyrimo dalyvių yra paėmę arba ketina imti didesnę nei 7500 eurų paskolą – dažniau tokią sumą nurodo didesnių pajamų respondentai, turintys nepilnamečių vaikų. Penktadalis (21 proc.) respondentų nurodė 1000-3000 eurų vartojimo paskolos sumą, 17 proc. – 3000-5000 eurų sumą. Tik 6 proc. apklaustųjų yra pasiėmę arba ketina imti iki 500 eurų vartojimo paskolą.
Daugiau nei pusė (55 proc.) respondentų, imdami vartojimo paskolą, palygina bent kelių finansų įstaigų sąlygas. „General Financing banko“ Rizikos valdymo departamento direktoriaus teigimu, klientai paskolų sąlygas dažnai lygina pagal metinę palūkanų normą, tačiau ji neaprėpia įvairių su paskola susijusių išlaidų.
„Vienas iš objektyvesnių rodiklių, parodančių, iš kurios kredito įstaigos palankiausia imti vartojimo paskolą, yra bendros vartojimo kredito kainos metinė norma (BVKKMN), kuri parodo, kokia bus reali paskolos kaina klientui. Į šį rodiklį įeina tiek metinė palūkanų norma, tiek visi kiti mokesčiai: mėnesinis administravimo mokestis ar bet kuris kitas mokestis, kurį taiko kreditorius.
Renkantis paskolos davėją, verta palyginti ne palūkanų procentus, o kokia yra bendra grąžintina suma, ir atsakingai įvertinti savo finansines galimybes paskolą grąžinti“, – kalba E.Palionis.
