„Klausimas, ar atidėti pinigų taupymui, yra svarbus, jau 65 proc. nebekelia jokios abejonės. Pokytis statistiškai reikšmingas, palyginti su 2016 metais“, – tyrimo pristatymo konferencijoje sakė banko Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Gyventojų, neabejojančių taupymo svarba, dalis nuo 2016 metų išaugo 16 punktų iki 64 proc., tačiau taupo vos apie 40 proc.
Didžioji dalis (apie 80 proc.) netaupančiųjų sako, kad tam neturi lėšų, dar 18 proc. teigė „gyvenantys šiandiena“.
Tačiau J.Cvilikienė sako, kad taupyti galima ir po mažai, be to, ekonominė situacija Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus smarkiai pagerėjo.
Reikia tiesiog nuostatos pradėti taupyti, tą galima daryti ir labai mažomis sumomis. Lėšų trūkumas dažnu atveju yra tiesiog pasiteisinimas, – sakė J.Cvilikienė.
„Ekonominė situacija per paskutinius penkerius metus, atmetus karantino situaciją, gerėjo labai smarkiai. Matėme kylantį vartojimą, daugiau žmonių, kurie gali atostogauti užsienyje, šventėms išleidžiamos sumos augo labai sparčiai. Vidutinės pajamos vien pernai augo 13,8 proc., per dešimtmetį atlyginimai augo maždaug 77 proc., kai infliacija siekė maždaug 20 proc.“, – sakė Finansų instituto vadovė.
„Reikia tiesiog nuostatos pradėti taupyti, tą galima daryti ir labai mažomis sumomis. Lėšų trūkumas dažnu atveju yra tiesiog pasiteisinimas“, – pridūrė ji.
Anot J.Cvilikienės, nors karantinas atskleidė santaupų neturinčių žmonių pažeidžiamumą ir parodė taupymo bei pinigų įdarbinimo svarbą, didžioji dalis lietuvių (apie 90 proc.) vis dar taupo einamojoje sąskaitoje, o tai, anot jos, net nėra taupymas.
„Einamoji sąskaita yra populiariausia taupymo priemonė, nors turbūt negalima sakyti, kad tai yra taupymo priemonė. Jeigu pinigai tiesiog yra einamojoje sąskaitoje, tai infliacija mažina sumą, laikomą sąskaitoje ir tai tikrai nėra taupymo instrumentas“, – aiškino „Swedbank“ atstovė.
Populiarus taupymo būdas lieka ir bankų indėliai. Tyrimas rodo, kad daugiau nei 6 tūkst. eurų indėliuose yra sukaupę 11 proc., daugiau nei 15 tūkst. eurų – 6 proc., daugiau nei 30 tūkst. eurų – 9 proc. apklaustųjų.
Tačiau investavimas į vertybinius popierius ar investicinius fondus daugumai lietuvių lieka tabu – tokį investavimo būdą renkasi vos apie 2 proc. respondentų.
Anot J.Cvilikienės, visai kitokia padėtis yra Estijoje, kur 17 proc. gyventojų investavo lėšas į vertybinius popierius ar fondus, o susidomėjimas šiais instrumentais matomas įvairiose amžiaus grupėse.
„Jeigu stebėtume išsivysčiusias, ilgą patirtį šioje srityje turinčias valstybes, matome, kad investavimas yra ne tik jaunų, dirbančių specialistų pamėgtas būdas išskaidyti savo santaupas ir valdyti, bet tikrai ir gerokai vyresni žmonės tą daro gana dažnai“, – pabrėžė J.Cvilikienė.
Pasak jos, pusė žmonių sako, kad investuotų daugiau, jei turėtų asmeninės patirties. Tačiau J.Cvilikienė sako, kad įgyti patirties neinvestuojant neįmanoma.
„Neįmanoma įgyti asmeninės patirties, nepradėjus investuoti. Čia yra užburtas ratas, kurį dažnai matome, kalbėdami apie lietuvių finansų planavimo įpročius“, – pabrėžė ji.
Be to, pasak J.Cvilikienės, bankai taip pat suteikia galimybę naudotis investavimo įrankiais, kurie pradedantiesiems gali padėti kaupti patirtį įdarbinant pinigus.
Apklausą birželio 1-15 dienomis atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, apklaususi per 1 tūkst. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų.
