Ją užsakiusios įmonės „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas sako, kad per pastarąjį dvidešimtmetį sparčiai augus žmonių pajamoms, vis dar didelę dalį sudaro pajamų negeneruojantis ir nuo infliacijos neapsaugotas turtas.
„Čia yra dvejopa žinia – vis dar labai didelę dalį sudaro turtas, kuris negeneruoja nei pajamų, nei yra apsaugotas nuo infliacijos. Džiugesnė naujiena - tas turtas, kuris gali išsaugoti pajamas, palyginti su tuo, kas buvo prieš keliolika metų, padvigubėjo“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė V.Rūkas.
36 proc. apklaustųjų nurodė, kad santaupas saugo patys, 28 proc. – indėlyje, rodo praėjusių metų pabaigoje „Spinter tyrimų“ atliktas tyrimas.
Bendrovės Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė Dalia Kolmatsui pastebėjo, kad apklausos rezultatai rodo, jog dauguma gyventojų vis dar nesirūpina savo finansine ateitimi.
„Laikydami uždirbtus pinigus namuose ar sąskaitoje, greičiausiai mano, kad jų pinigai yra saugūs, tačiau neįvertina fakto, kad laikui bėgant, o ypač ilgesniu, daugiau kaip 10 metų laikotarpiu, pinigai gali prarasti savo vertę“ – sakė D.Kolmatsui.
2017 metų duomenimis, net 72,2 proc. gyventojų laikė pinigus grynaisiais arba indėliais, kai tuo metu Europoje grynieji ir indėliai sudarė tik 36,2 proc.
„INVL Asset Management“ skaičiavimais, per pastaruosius 20 metų euro perkamoji galia Lietuvoje dėl infliacijos poveikio sumažėjo 38 procentais.
„Tas euras, kuris buvo padėtas kojinėje ar indėlyje, jis neuždirbo pinigų. Manome, kad lygiai taip pat pasikartos ateityje – per ateinančius 10 metų pinigai neteks apie 21 proc. vertės“, – sakė V. Rūkas.
Nepaisant to, jis pažymėjo, kad tvarios infliacijos bijoti nereikėtų, o centriniai bankai siekia tam tikros tvarios infliacijos.
„Pats svarbiausias momentas, kodėl nereikia bijoti tvarios infliacijos – ji motyvuoja vartoti ir investuoti. Įsivaizduokite, jei nėra infliacijos, tai žmonės atidėtų savo vartojimą, pirkinius, tie pinigai nepasiektų ekonomikos, nesisuktų, nekurtų pridėtinės vertės“, – teigė V.Rūkas.
D.Kolmatsui pažymėjo, kad 2004-2019 metais visų pakopų pensijų fondai pralenkė infliaciją, kuri šiuo laikotarpiu kasmet vidutiniškai buvo 2,9 procento. Į akcijas investavę antros pakopos pensijų fondai šiuo laikotarpiu generavo vidutinę metinę 7,2 proc. grąžą, vidutinės akcijų dalies fondai – 4,7 proc., o mažos akcijų dalies antros pakopos pensijų fondai – 4 proc. grąžą.
Tuo tarpu investicijų į būstą grąža per tą patį laiką siekė 5,5 proc. per metus.
