29 proc. Lietuvos smulkių ir vidutinių verslų 2024 m. yra suplanavę plėtrą, rodo balandį–gegužę „Luminor“ banko užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta Baltijos šalių SVV vadovų apklausa. Tuo metu 48 proc. Lietuvos SVV plėtros neplanuoja.
„Toks verslo santūrumas šiek tiek stebina, nes ekonomikos rodikliai, pavyzdžiui, vartotojų aktyvumas, Lietuvoje yra geresni nei tikėtasi, vartotojų nuotaikos – vienos geriausių Europos Sąjungoje, gyventojų atlyginimai kyla toliau. Negana to, ekonomikos atsigavimą spartina ir mažėjančios palūkanos.
Galbūt verslas vis dar laukia didesnio tvirtesnio ekonomikos augimo paveikslo, tačiau tinkamai nepasiruošus atsigavimui, kai kurie verslai gali pralošti. Tai yra, jie gali neturėti laiku pakankamai prekių, žmonių jėgos, technologinių pajėgumų ir pan., kad patenkintų augančią paklausą jų prekėms ir paslaugoms“, – sako „Luminor“ banko verslo klientų skyriaus vadovas Darius Tamašauskas.
Iš tų įmonių, kurios planuoja plėtrą – 64 proc. žada didinti pardavimus bei gamybos apimtis, 40 proc. planuoja įdarbinti daugiau žmonių, o 32 proc. plėsis kurdamos naujas prekes bei paslaugas, dar 15 proc. ketina didinti eksportą į ES šalis.
Latvijos įmonės – optimistiškiausios
Latvijoje šiemet plėtrą planuoja 36 proc. smulkių įmonių, o Estijoje – ketvirtadalis. Iš plėtrą planuojančių, kaip ir Lietuvoje, daugiau nei pusė planuoja investuoti į gamybos ir paslaugų didinimą: 58 proc. – Latvijoje ir 54 proc. – Estijoje.
Tačiau Baltijos šalių verslininkų nuomonės išsiskiria investicijų į inovacijas atžvilgiu. Ši sritis Estijoje esančiam verslui yra svarbesnė už naujų darbuotojų priėmimą – į inovacijas ketina investuoti trečdalis verslų. Latvijoje bei Lietuvoje į šią sritį investuoti planuoja atitinkamai tik 15 ir 14 proc.
„Tokie rezultatai liudija įsisenėjusią tiesą, kad Estijos verslas įprastai yra labiau orientuotas į technologijas. Lietuvos įmonėms, siekiančioms konkurencingumo ir efektyvumo, taip pat reikėtų neapleisti šios srities. Ypač turint omenyje, kad šiais laikais smulkus verslas dažnai gali konkuruoti ne tik su vietinėmis ar kaimyninių šalių įmonėmis, bet ir su verslais iš viso pasaulio. O norint laimėti šioje konkurencinėje kovoje, itin svarbi verslo technologinė pažanga”, – sako ekspertas.
Plėstis ketina ne visi
Plėstis neplanuojančios smulkios įmonės kaip vieną dažniausių to priežasčių įvardija prognozes apie mažėjantį klientų vartojimą. Jo prisibijo 41 proc. Lietuvos, 43 proc. Latvijos ir 46 proc. Estijos apklaustų įmonių.
„Realybėje matome, kad namų ūkių vartojimas Lietuvoje pernai mažėjęs 1,1 proc., šiemet atsigauna ir turėtų augti 3,4 proc. Perkamąją galią augina iki beveik nulio sumažėjusi infliacija, gera padėtis darbo rinkoje, mažėjančios palūkanos ir pan. Todėl nuogąstauti dėl klientų vartojimo nuosmukio šiemet nebereikėtų – ekonomika stiprėja, taigi stabilizuojasi ir vartotojų išlaidos“, – sako D.Tamašauskas.
Plėstis neplanuojantys SVV vadovai tarp kitų stabdančių veiksnių dažniausiai įvardijo geopolitinę situaciją (Lietuvoje – 34 proc., Latvijoje – 26 proc. Estijoje – 31 proc.), papildomų investicijų trūkumą (Lietuvoje – 18 proc., Latvijoje – 12 proc., Estijoje – 17 proc.) ir aukštą EURIBOR palūkanų normą (Lietuvoje – 18 proc., Latvijoje – 8 proc., Estijoje – 19 proc.).
„Verslas turėtų suprasti, kad dabartinė geopolitinė situacija yra mūsų naujoji realybė ir artimu metu ji, deja, matyt drastiškai nepasikeis. Matome, kad stambesni verslai jau prie jos prisitaikė ir tęsia savo verslo plėtrą bei investicijas Lietuvoje. Kalbant apie kitus stabdančius veiksnius – palūkanų normos dydį ar investicijų trūkumą, verta atkreipti dėmesį, kad EURIBOR jau pradėjo mažėti, o smulkus ir vidutinis verslas taip pat gali pasinaudoti lengvatinėmis Europos investicinio banko paskolomis“, – pažymi D.Tamašauskas.
