„Mūsų apklausa rodo, kad šįmet lietuviai nėra nusiteikę daug plačiau atverti savo piniginių ir šventines išlaidas, palyginti su praėjusiais metais, ketina padidinti labai nežymiai. Pavyzdžiui, išlaidos dovanoms ir sveikinimams sudarys vidutiniškai apie 110 eurų ir bus didesnės 3 proc., palyginti su praėjusiais metais. Tuo metu išlaidos šventiniam stalui sieks vidutiniškai apie 71 eurą ir bus didesnės vos 2 proc.“, − sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Tačiau, pasak J.Cvilikienės, pabrangę maisto produktai ir kitos prekės, taip pat paskutinės minutės pirkiniai ir dovanos galiausiai gali lemti didesnę bendrą išlaidų sumą nei šiuo metu gyventojai planuoja.
Remiantis apklausos rezultatais, šįmet maždaug kas ketvirtas respondentas (24 proc.) nurodė kalėdinėms vaišėms taupęs iš anksto, ir tokių gyventojų dalis išaugo 6 proc. punktais, palyginus su praėjusiais metais. Tuo metu kalėdinėms dovanoms ir sveikinimams taupė arba jais iš anksto pasirūpino kone kas antras (47 proc.) šalies gyventojas.
Vėl nori kelionių ir SPA kuponų
Kaip pastebi „Swedbank“ Finansų instituto vadovė, praėjusiais metais pandemija buvo pakoregavusi populiariausių dovanų sąrašą, tačiau šįmet gyventojų pasirinkimai vėl primena į prieš pandemiją buvusius laikus.
„Į dažniausiai pageidaujamų dovanų penketuką sugrįžo kelionės ir SPA procedūros bei masažai, kuriuos norėtų gauti, atitinkamai, 19 proc. ir 17 proc. gyventojų. Akivaizdu, kad gyventojai vėl nori naudotis tomis paslaugomis, kurių praėjusiais metais dėl taikytų suvaržymų ar pačių atsargumo gauti jie negalėjo“, – sako J.Cvilikienė.
Apklausa rodo, kad dažniausiai pageidaujama dovana toliau išlieka pinigai arba dovanų čekis – juos norėtų gauti 25 proc. gyventojų, tai yra 3 proc. punktais daugiau nei praėjusiais metais. Tarp kitų dažnai pageidaujamų dovanų − kosmetikos prekės ar kvepalai ir knygos.
Tuo metu populiarumą kiek prarado išmanieji įrenginiai, kuriuos šįmet pageidautų gauti 11 proc. šalies gyventojų, tai yra, 5 proc. punktais mažiau nei 2020 m.
Smulkieji verslininkai sulauks daugiau pirkėjų
„Sumažėjusi nežinomybė dėl viruso šįmet paskatino pokyčius ir dėl apsipirkimo vietų. Populiariausia vieta dovanų paieškoms ir įsigijimui toliau išlieka prekybos centrai – čia dovanas planuoja pirkti daugiau nei pusė (53 proc.) šalies gyventojų“, − komentuoja J.Cvilikienė.
Kaip rodo apklausos duomenys, antroje vietoje pagal populiarumą yra praėjusiais metais didelį šuolį pademonstravusi e. prekyba – interneto parduotuvėse dovanas įsigys kas antras (50 proc.) šalies gyventojas. Tiesa, tiek prekybos centrų, tiek interneto parduotuvių populiarumas, palyginti su 2020 m., šiek tiek sumažėjo.
Tuo metų dovanų smulkių verslininkų parduotuvėse ar turguose bei mugėse šįmet ieškos, atitinkamai, 27 proc. ir 23 proc. šalies gyventojų. Jų dalis, palyginti su praėjusiais metais, išaugo, atitinkamai, 11 proc. punktų ir 8 proc. punktais.
„Tai gera žinia smulkiesiems verslininkams ir kitiems prekeiviams, nes jie prieš šių metų šventes turėtų sulaukti kur kas daugiau pirkėjų, ieškančių originalių kalėdinių dovanų. Kad tokie gyventojų planai taptų realybe, visiems būtina laikytis atsargumo priemonių ir palinkėti išvengti nemalonių siurprizų dėl viruso plitimo“, – sako J.Cvilikienė.
Ryškėjanti tvaresnių švenčių tendencija
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė pažymi, kad per pastaruosius kelerius metus ryškėja tvaresnių švenčių tendencija – gyventojai įsigyja mažiau maisto šventiniam stalui, be to, daugėja tokių, kurie atsisako kalėdinių dovanų.
„Vidutinė išlaidų suma šventiniam stalui nuo 2017 m. sumažėjo apie 20 proc. ir pastaruosius dvejus metus mažai tepakito. Be to, šįmet pagrindinė dalis respondentų (34 proc.) nurodė, kad jų išlaidos šventiniam stalui svyruos tarp 51 ir 100 eurų, kai ankstesniais metais šios išlaidos pasiskirstydavo įvairiau“, − teigia finansų ekspertė.
Pasak jos, tai rodo, kad įsigydami maistą šventėms vis daugiau gyventojų renkasi „aukso viduriuką“ ir taip, tikėtina, siekia išvengti maisto likučių išmetimo, sutaupo lėšų bei prisideda prie švaresnės aplinkos.
Apklausa rodo dar vieną tendenciją – daugėja materialinių dovanų nepageidaujančių gauti gyventojų. Jų dalis šįmet sudaro 13 proc. ir, palyginti su 2020 m., yra išaugusi beveik du kartus. Materialių dovanų dažniausiai nepageidauja gauti jauniausios 18-25 m. ir 56 m. bei vyresnės amžiaus grupių respondentai.
Apklausa rodo dar vieną tendenciją – daugėja materialinių dovanų nepageidaujančių gauti gyventojų.
„Panašu, kad per šventes gauti daiktai džiugina vis mažiau, todėl šįmet patarimas dovanoti įspūdžius ar malonias patirtis yra aktualesnis nei kada nors anksčiau. Taip pat atsiranda erdvės apsvarstyti galimybę dovanoti gerą darbą, pavyzdžiui, paremiant kokią nors socialinę iniciatyvą ar projektą“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė J.Cvilikienė.
