Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Tyrimas parodė – Vokietijos darbdaviai musulmonių vengia

Vokietijoje atliktas tyrimas parodė, kad galvos apdangalus dėvinčios arba turkiškus vardus turinčios moterys į darbo pokalbius šioje šalyje pakviečiamos rečiau. Tyrėjai teigia, kad tiek turkišką vardą, tiek galvos apdangalą turinčioms moterims perskambina tik 4,2 proc. potencialių darbdavių.
Musulmonė
Musulmonė / „Scanpix“/„Picture-Alliance“ nuotr.

Antradienį publikuotas Vokietijos „Darbo studijų instituto“ (IZA) tyrimas parodė, kad neretai musulmonės susiduria su diskriminacija darbo rinkoje ieškodamos darbo.

Tyrimo autorė Doris Weichselbaumer pagal darbo skelbimus išsiuntė tris skirtingus išgalvotus darbo aprašymus į beveik pusantro tūkstančio biurų visoje Vokietijoje.

Pirmajame gyvenimo aprašyme buvo nurodytas tipinis vokiškas moters vardas ir pavardė „Sandra Bauer“ su šalia esančia brunetės nuotrauka.

Antroje buvo panaudota ta pati nuotrauka, tačiau šalia jos nurodytas turkiškai skambantis vardas ir pavardė „Mereyem Öztürk“.

Trečiajame aprašyme buvo panaudotas turkiškas vardas su šalia esančios galvos apdangalą vilkinčios moters fotografija.

Nors gyvenimo aprašymuose nebuvo nurodyta religija, tačiau visi jie sulaukė skirtingo lygio susidomėjimo iš darbdavių.

„Sandrai Bauer“ perskambino 18,8 proc. potencialių darbdavių, „Mereyem Öztürk“ 13,5 proc., o moteriai su galvos apdangalu vos 4,2 proc.

Tyrėjai pažymėjo, kad tai reiškia, jog ne etninės vokietės, dėvinčios galvos apdangalus, privalo išsiųsti 4,5 karto daugiau gyvenimo aprašymų norėdamos sulaukti tiek pat skambučių iš potencialių darbdavių kaip ir moterys su vokiškais vardais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos