Tyrime dalyvavo dirbantieji Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje iki 54 metų, atstovaujantys skirtingas industrijas šakas, tokias kaip švietimas, bankininkystė, finansai ir draudimas, ar sveikatos apsauga.
Kokių karjeros pokyčių tikisi dirbantieji Baltijos šalyse? Apklausos dalyviai turėjo galimybę rinktis iš šešių atsakymų variantų: „tikiuosi paaukštinimo pareigose“, „noriu pakeisti darbą“, „sieksiu atlyginimo pakėlimo esamoje darbovietėje“, „tikiuosi pradėti naują projektą“, „noriu pakeisti specialybę“ ir „trokštu baigti esamus darbus ir ilsėtis“.
Nors dauguma apklaustųjų (32,22%) šiais metais bandys siekti atlyginimo pakėlimo esamoje darbovietėje, dalis jų (22,22%) šiemet taip pat tikisi pradėti naujus projektus. Mažiausia dalis apklaustųjų (7,78%) 2023-aisiais tikisi persikvalifikuoti ir pakeisti specialybę.
„Smagu matyti, jog bent trečdalis darbuotojų Baltijos šalyse, norinčių siekti atlyginimo pakėlimo esamose darbovietėse, atspinti sveiką darbo rinkos pusę, kurioje darbuotojas yra patenkintas darbdavio suteikiamomis darbo sąlygomis, kurios tinkamos darbuotojų ir rinkos atžvilgiu“,– sako „Stafferty“ Lietuva generalinė direktorė Aušra Bendikaitė. „Žmonių noras persikvalifikuoti rodo populiarėjančią tendenciją, kad žmogus per visą gyvenimą turėtų bent 3 kartus per gyvenimą pakeisti specialybę.
10% procentų, norinčių baigti likusius darbus ir pailsėti, rodo darbuotojų pervargimą. Pervargimą galime sieti su jau praėjusia pandemija ir karu, kuomet darbuotojai jaučia neapibrėžtumo jausmą ir neranda darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros. Kiek daugiau nei 15 procentų, norinčių pakeisti darbą, manęs visiškai nestebina ir atspindi negatyvą darbo rinkoje. Panašu, jog šių respondentų darbovietės nepatenkina darbuotojų lūkesčių – tokią statistiką gali lemti netinkamas atlyginimas ar net per dideli darbo krūviai.
Vos daugiau nei 12%, pasiryžusių siekti paaukštinimo savo darbovietėse, atspindi teigiamą darbo rinkos pusę, kadangi į šį procentą įeina produktyvūs ir pozityvūs darbuotojai, nusiteikę prisidėti prie įmonės augimo ir gerovės. Iš vienos pusės labai gaila, kad tik vos daugiau nei 22% dirbančiųjų Baltijos šalyse nori pradėti naujus projektus, bet džiugu, jog išvis yra tokių žmonių. Tai – sveikų darbuotojų ir darbdavio santykių požymis. Darbuotojai viskuo yra patenkinti, jaučiasi kaip žuvis vandenyje ir daugiau negalėtų paprašyti.“
Pasirinkę svarbiausią aspektą savo karjerose 2023-iesiems, Maždaug 80% apklaustųjų išreiškė atlyginimo pokyčių norą. Tyrimo dalyviai turėjo galimybę pasirinkti iš šių variantų: „20% didesnis atlyginimas”, „50% didesnis atlyginimas”, „2 kartus didesnis atlyginimas”, „esu patenkintas (-a) esamu atlyginimu” ir „didesnis atlyginimas manęs nepatenkintų”.
Apklausos rezultatai rodo, jog šiek tiek daugiau nei trečdalis (38,89%) atsakiusiųjų tikisi, jog šiemet jų atlyginimas didės bent 20 procentų. Daugiau nei 23% procentai respondentų tikisi, jog 2023-aisiais jų atlyginimas augs du kartus, o 21% dirbančiųjų Baltijos šalyse norėtų gauti bent 50% didesnį atlyginimą. Įdomu tai, jog beveik 8 procentai dalyvavusių tyrime laikosi nuomonės, jog paaugęs atlyginimas jų netenkintų.
„Panašu, kad didžioji dalis respondentų norėtų didesnio atlyginimo dėl infliacijos, kuri visose Baltijos šalyse viršijo 20%“,– komentuoja Aušra Bendikaitė. „21% respondentų, norinčių per pusę didesnio atlyginimo atspindi iš principo vyraujantį didelį nepasitenkinimą darbo užmokesčiu, kuris visiškai nepatenkina darbuotojų poreikių.
2 kartus didesnio atlyginimo galėtų tikėtis tie darbuotojai, kurių laukia didžiuliai darbo pokyčiai, tokie kaip pareigų pasikeitimas ar išaugę darbo krūviai.
Daugiau nei 8%, pasisakiusių, jog esamas atlyginimas juos patenkina, simbolizuoja du kraštutinumus: arba darbuotojai yra ypatingai patenkinti darbo sąlygomis, arba jie yra toksiškų darbo sąlygų įkaitai, kuriuos atlyginimas laiko esamoje darbovietėje. Ir beveik 8 % respondentų, kurių didesnis atlyginimas nepatenkintų, simbolizuoja bendrą nepasitenkinimą darbu, kai darbuotojas yra pasiruošęs išeiti net ir „į niekur“. Tokie darbuotojai galimai perdegę, jaučiasi ne savo vietoje, nepatenkinti darbo sąlygomis.“
„Stafferty“ atliktas tyrimas Baltijos šalyse rodo, jog trečdalis darbuotojų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje tikisi šiemet nekeisti darbovietės, o siekti teigiamų atlyginimų pasikeitimų esamose darbovietėse.
„Atvirai sakant, apklausos rezultatai manęs nenustebino, nors ji išties atspindi bendrą dabartinį darbo rinkos vaizdą. Niekam nėra paslaptis, jog pastaraisiais metais didelė dalis darbuotojų norėjo pakeisti darbovietę dėl vienų ar kitų priežasčių, tačiau smagu, jog bent trečdalis darbuotojų Baltijos šalyse nusiteikę siekti atlyginimo pakėlimo esamose darbovietėse“,– teigia Aušra Bendikaitė.
