Šalčininkai išsiskyrė ir dar vienu aspektu – miesto respondentai ypač jautriai reagavo į klausimus, susijusius su nelegalių prekių įvežimu. Tuo metu kitų miestų gyventojai įvardijo, kad nelegalios prekės į šalį patenka traukiniais, automobiliais, sunkvežimiais ir vandens keliais.
Konsultacijų įmonė „Civitta Lithuania“ 8 valstybėse atliko tyrimą, kurio metu aiškinosi šešėlinės ekonomikos mastą 45 pasienio miestuose. Tyrimas atliktas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Moldovoje ir Ukrainoje. Atliekant tyrimą buvo naudojamos fokus grupės, vyko ekspertų diskusijos, vyko kiekybiniai tyrimai, ekspertiniai interviu.
Tyrimo duomenimis, Lietuvoje vidutinis pasienio savivaldybės šešėlinis ekonomikos rodiklis siekia 24 proc.
Kituose miestuose, pavyzdžiui, Marijampolėje, šešėlio dydis siekia 28 proc., Švenčionyse – 33 proc., Druskininkuose – 29 proc., Alytuje – 25 proc.
„Pagrindinės priežastys, nulemiančios šešėlį, mums patiems buvo siurprizas. Mes kovojame su pasekmėmis. Tačiau pagrindinės priežastys, kodėl šiuose miesteliuose šešėlio dydis skiriasi nuo kitų miestų, buvo trys. Pirma – kaip tame miestelyje žmonės vertina valstybinę švietimo sistemą, kaip ja pasitiki. Antra grupė – socialinė apsauga, žmonių pasitikėjimas socialinės apsaugos sistema. Žmogus, kuriam gal ir nereikia jos, ja naudojasi, vien dėl to, kad žino, kaip. Trečias momentas – supratimas apie investicijas į viešosios infrastruktūros objektus. Gyventojams sudėtinga suprasti didelių sumų vertę“, – ketvirtadienį pristatydamas tyrimą kalbėjo įmonės partneris Kęstutis Jovaišas.
Jo tikinimu, Latvijoje ir Estijoje didėjančios savivaldybių investicijos į viešąją tvarką ir saugumą, sveikatos apsaugą bei ekonomikos gerinimą daro teigiamą įtaką šešėlinės ekonomikos mažėjimui.
Todėl organizacija siūlo su šešėliu kovoti ne šalinant pasekmes, bet naikinant priežastis: didinti pasitenkinimą švietimo sistemos kokybe, socialinių išmokų paskyrimo proceso skaidrumą ir vietinės komunikacijos efektyvumą dėl valstybinių objektų vystymo.
Auga cigarečių kontrabanda
Didelį šešėlinės ekonomikos mastą rodo ir auganti prekyba nelegaliais tabako gaminiais. Gruodį viešinti „Nielsen“ atlikto tuščių pakelių tyrimo duomenys rodo – šešėlinės tabako gaminių rinkos mastas Lietuvoje 2018 m. IV ketvirtį siekė 19,3 proc. ir nuo 2018 m. II ketvirčio išaugo 1,6 proc.
Net 77,1 proc. neapmokestintų cigarečių Lietuvą pasiekia iš Baltarusijos – šioje kaimyninėje šalyje pagamintos cigaretės sudaro 14,8 proc. visų Lietuvoje surūkomų cigarečių. Nors nuo 2010 m. nelegalių tabako gaminių dalis susitraukė daugiau nei du kartus, nuo 2016 m. vėl pastebimas nelegalių cigarečių dalies augimas. Lietuva išlieka tarp daugiausia nelegalių cigarečių vienam gyventojui suvartojančių valstybių Europos Sąjungoje (ES).
„Lietuva yra ne tik tranzito grandis nelegalioje tabako gaminių prekybos grandinėje. Dalis piliečių tokį tranzitą bei vietinę prekybą dangsto ir toleruoja, taip keršydami valstybei“, – ketvirtadienį kalbėjo viešosios įstaigos „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys.
