Federalinė statistikos agentūra „Destatis“ pareiškė, kad vartotojų kainos per mėnesį ūgtelėjo 1,6 proc., palyginti su birželio mėn., o palyginti su praėjusių metų liepa, kainos padidėjo 1,7 procento.
Panagrinėjus indeksą smulkiau, matyti, kad didesnę infliaciją liepos mėnesį iš dalies lėmė spartesnis maisto kainų augimas.
Išlaidos energijai augo stabiliu tempu, o paslaugų kainų infliacija sulėtėjo.
Pagal Europos suderintą vartojimo kainų indeksą (HICP) – ECB pasirinktą kriterijų – infliacija Vokietijoje sulėtėjo nuo 1,2 proc. birželį iki 1,1 proc. šį mėnesį.
Tokia infliacijos sparta toli gražu neatitinka centrinio banko euro zonoje nustatyto tikslinio lygio, kuris yra šiek tiek mažesnis nei 2 procentai.
Praėjusį mėnesį 19 narių turinčiame bendros valiutos bloke infliacija siekė vos 1,3 procento.
„Atsižvelgiant į neigiamą bazinį naftos kainų ir prastėjančios ekonominės perspektyvos poveikį, Vokietijos infliacija, mūsų manymu, ateinančiais mėnesiais ir toliau svyruos nuo vieno iki 1,5 proc.“, – prognozavo Nyderlandų banko ING analitikas Carstenas Brzeski ir pridūrė, kad tai „suteikia daugiau argumentų ECB rugsėjį imtis naujų veiksmų“.
Praėjusią savaitę vykusiame posėdyje centrinio banko vadovai atvėrė kelią tolesniam ir taip neigiamos skolintojų indėlių Europos Centriniame Banke palūkanų normos mažinimui.
ECB taip pat patvirtino, kad svarsto galimybę kiek vėliau šiais metais atnaujinti kiekybinio skatinimo programą.
