Tuo tarpu Žemės ūkio rūmai valdžiai primena pažadus žemdirbiui kompensuoti pusę įmokos, tačiau ar bus tam lėšų – abejoja, pranešė LTV „Panorama“.
„Jeigu praėjusiais metais daugiausia buvo draudžiami rapsai, tai šiais metais draudžia rapsus ir javus, ir rapsai sudaro tik 42 proc. Sumos iš tikrųjų yra gerokai didesnės negu praeitais metais. Mes turime intervalą, pavyzdžiui, rapsų draudimo nuo 1 iki 5 tūkstančių litų už hektarą, tačiau yra žemdirbių, kurie nori draustis ir 6, ir 7 tūkst. litų už hektarą“, – teigė „Vereinigte Hagelversicherung“ filialo „VH Lietuva“ vadovas Algimantas Navickas.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas sako, kad draudimo bumas po skaudžių praradimų nenustebino, tik Vyriausybei primena pažadus ūkininkams kompensuoti pusę įmokos, tada šie esą neprašys valstybės kompensuoti nuostolių.
„Labai panašu, kad kalbant apie kitų metų biudžeto projektą, tų lėšų draudimo įmokoms kompensuoti 50 proc. neužteks, nes praktiškai ir praėjusiais metais neužteko, ir kai kurios skolos persikėlė į šiuos metus. Kadangi draudimas dar nėra pasibaigęs, juo labiau, dar bus pavasarį draudžiami vasariniai javai, tai iš tikrųjų neaišku, kokia suma bus. Dabar berods yra numatyta 10 milijonų litų, tai tikrai aišku, kad neužteks tų lėšų“, – kalbėjo B.Markauskas.
90 mln. litų – tiek nuostolių, Žemės ūkio rūmų ir ministerijos skaičiavimais, patyrė ūkininkai, kai praėjusi žiema iššaldė žieminius rapsus, kviečius, miežius ir rugius. Vienintelė pasėlius draudžianti bendrovė ūkininkams išmokėjo apie 6 mln. litų.
Draudikai sako, kad pernai pasėlius apsidraudė vos kiek daugiau nei 200 ūkininkų, o šįmet jų – jau du kartus daugiau, nors apsidrausti žemdirbiai dar turi savaitę. Nuo iššalimo, krušos, liūties ir audros apdrausta per 50 tūkst. hektarų. Daugiausiai draudžiasi Kauno apskrities ūkininkai, mažiau – suvalkiečiai.
