Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2013 02 15 /2013 02 16

Ūkio banko muilo burbulas

Brangiai pasamdytas administratorius nacionalizuoto banko „Snoras“ turto ieško jau metus. Kur iškeliavo Ūkio banko pinigai, Lietuvos bankas lyg ir žino. Tik ir jų lengvai atgauti nepavyks – milijonais įvertinti projektai verti centų.
Ūkio bankas dėjosi esąs solidus ir patikimas, bet iš tiesų buvo it kiauras rėtis
Ūkio bankas dėjosi esąs solidus ir patikimas, bet iš tiesų buvo it kiauras rėtis / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

2011 metų pabaigoje, kai griuvo „Snoras“, Lietuvos bankas leido Ūkio banko akcininkams didinti banko kapitalą. Tuomet banko valdybos pirmininkas Gintaras Ugianskis tikino, kad tai padės išlaikyti klientų pasitikėjimą, užtikrins finansų stabilumą.

Dabar pats Lietuvos bankas abejoja, ar tuomet Ūkio banko kapitalas didintas skaidriai ir prašo prokurorų paaiškinimo. G.Ugianskis skęstantį laivą paliko tą pačią dieną, kai bankas pranešė apie 48 mln. Lt grynąjį nuostolį.

Lietuvos bankas taip pat įtaria, kad dėl prastos Ūkio banko padėties kalti su Vladimiru Romanovu susiję asmenys. Jie įdarbinti už didžiulius atlyginimus, banko pinigai leisti jų asmeniniams interesams. Prokurorai tik apytiksliai įvardija skaičių, kiek pinigų buvo šitaip iššvaistyta, – kalbama apie dešimtis milijonų litų.

Bankrotas neišvengiamas

Reuters/Scanpix nuotr./Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas

Valdžios, Lietuvos banko atstovai, finansų analitikai tvirtina, kad Ūkio banko padėtis nėra tokia bloga, kokia buvo „Snoro“ – jis perpus mažesnis, neturi padalinio Latvijoje. Be to, Raimondas Baranauskas ir Vladimiras Antonovas, įtariama, vykdė nusikalstamą veiką, o Vladimiro Romanovo banko problemas esą lėmė jo aplaidumas, ambicingi, bet nepasisekę projektai.

Nepaisant to, greičiausiai bus skelbiamas ir Ūkio banko ar bent jau blogosios jo dalies bankrotas. Lietuvos banko atstovai apie galimybę išsaugoti Ūkio banką tokį, koks jis buvo iki šiol, neužsimena. Tačiau bankroto taip pat niekas pernelyg garsiai nepranašauja. Realu, kad Ūkio bankas bus suskaidytas į „gerąjį“ ir „blogąjį“ bankus. Pastarajam atiteks visos blogos paskolos ir jam bus skelbiamas bankrotas, o gerajame liks indėliai ir sveikos paskolos. Gerasis bankas tikriausiai bus prijungtas prie kito komercinio banko. Realiausias pretendentas kol kas – Šiaulių bankas.

Ūkio banko problemos pirmiausia susijusios su nekilnojamuoju turtu, sportu, „Žalgirio“ stadiono kompleksu, Biračo molžemio gamykla Bosnijoje ir Hercegovinoje, kuriai bankas buvo daug paskolinęs, – sakė R.Kuodis.

Tiesiogiai Ūkio banko ar susijusių įmonių valdyme V.Romanovas nedalyvavo, tačiau banko problemos siejamos su V.Romanovo ambicijomis. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojo Raimondo Kuodžio tikinimu, Ūkio banko problemas lėmė ekscentriškas pagrindinis akcininkas  ir stambūs projektai.

„Pirmiausia tai susiję su nekilnojamuoju turtu, sportu, „Žalgirio“ stadiono kompleksu, Biračo molžemio gamykla Bosnijoje ir Hercegovinoje, kuriai bankas buvo daug paskolinęs“, – sakė Raimondas Kuodis.

Neįtikėtinos sumos

Tokiems projektams dalytos didelės paskolos. Įtariama, kad siekiant tenkinti banko kapitalo reikalavimus, būdavo pervertinamas bankui įkeistas turtas.

Kai kurių investuotojų ir R.Kuodžio teigimu, turto vertės išpūtimas ir pakenkė Ūkio bankui, o kapitalo reikalavimas buvo vykdomas tik formaliai. Tai yra išduotos paskolos buvo didelės, o mainais įkeistas turtas pervertintas – vargu ar jį bus įmanoma parduoti už tiek, kokią vertę nustatė specialistai.

Pavyzdžiui, 2011 metais „Baltijos turto vertinimo agentūra“ Žalgirio stadioną įvertino 420 mln. Lt. Gali būti, kad stadiono vertė tuomet skaičiuota atsižvelgiant į Ūkio banko investicinės grupės planus ten įgyvendinti 500 mln. Lt projektą. Projektas taip ir liko tik popierinis.

2012 metų pabaigoje Ūkio bankui teko perimti stadioną valdančią „Žalgirio porto areną“. Stadiono teritorija įvertinta net 357 mln. litų. Daugelį ekspertų tokia kaina šokiravo.

Panašiai „Žalgirio“ stadionas buvo įvertintas ekonomikos pakilimo metais – 2008 metais  „Ober-Haus“ stadioną įvertino 461 mln. Lt. Greta esančio žemės sklypo kaina, nepaisant to, kad per tuos metus sprogo nekilnojamojo turto kainų burbulas, buvo įvertintas mažesne suma – 2008 metais sklypas buvo vertas 50 mln. Lt, 2011 metais – jau 54,4 mln. Lt.

Tiesa, ataskaitose įsivėlė klaida. Tokia suma, kaip vėliau pasirodė, stadioną įvertino ne „Ober-Haus“. Bendrovė nurodė, kad ji yra atlikusi šio turto vertinimą 2007-ųjų pabaigoje, tačiau dėl konfidencialumo įsipareigojimų nenurodė, kokia verte tuomet buvo įvertinusi stadioną ir sklypą.

Tokią operaciją Ūkio bankas atliko jau ne pirmą kartą. 2009 metų rudenį šis bankas už skolas perėmė bendrovę „Investicinio turto valdymas“ ir taip įsigijo šalia Vilniaus koncertų ir sporto rūmų esančią Teatro areną. Įmonei suteikta 98,4 mln. litų paskola vėliau paversta akcijomis.

Juliaus Kalinsko/15 minučių nuotr./Raimondas Kuodis
Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Raimondas Kuodis

R.Kuodžio teigimu, turto vertintojai elgiasi gana laisvai ir retai būna konservatyvūs.

„Nėra labai paprasta įvertinti, kiek kainuoja pusė „Žalgirio“ stadiono ar kuris nors sklypas. Vienas gali sakyti, kad jis yra vertas tiek, kiek vertas, jeigu ten žaistume futbolą. Kitas gali sakyti, kad ten galima pristatyti aukščiausių pasaulyje dangoraižių ir juos brangiai parduoti“, – sakė R.Kuodis.

Investuotojų asociacijos valdybos pirmininko Vytauto Plunksnio teigimu, bankui yra taikomi tam tikri apribojimai, jei jis ketina išduoti paskolą susijusiems asmenims (pavyzdžiui, Ūkio bankui išduodant paskolą Ūkio banko investicinei grupei). Tačiau kiekvienai taisyklei yra išimčių.

„Tikėtina, kad viskas buvo daroma per tariamai nesusijusias įmones, tikėtina, kad tai buvo „ofšorinės“ įmonės“, – sakė V.Plunksnis.

O „ofšorinių“ įmonių V.Romanovo, kaip ir jo giminaičių, ūkyje toli ieškoti nereikia.

Painus voratinklis

Formaliai didžiausias ŪBIG akcininkas yra lengvatinio apmokestinimo bendrovės, įsikūrusios Nevyje, padalinys Lietuvoje „Baltmet Holding“. Jis valdo beveik 27 proc. ŪBIG akcijų. V.Romanovo rankose – tik kiek daugiau nei 17 proc. įmonės akcijų.

Tačiau ŪBIG akcininkai taip pat yra ir Ūkio bankas, Vladimiro Romanovo sesuo Olga Gončaruk ir dar du giminystės ryšiais susiję asmenys. Kartu šie asmenys valdo per 41 proc. įmonės akcijų. 

V.Romanovas valdo ir didžiąją dalį  Ūkio banko akcijų. Be smulkiųjų akcininkų, kurie turi 25,52 proc. akcijų, Ūkio banką valdo du akcininkai – V.Romanovas (64,92 proc.) ir UAB „First partneriai” (9,56 proc.). Nedidelę pastarosios bendrovės akcijų dalį valdo Svetlana Romanovskaja. Didžiausią akcijų dalį valdo akcinė bendrovė „Pramprojektas“, už kurios taip pat stovi V.Romanovas, Olga Gončaruk, finansų maklerio įmonė „Finbaltus“, kurios valdyme dalyvauja ŪBIG.

V.Romanovas – nemokus?

Nepaisant to, kad Ūkio banką į kampą įspeitė pats V.Romanovas, jo kaltę įrodyti bus sunku. Banko valdyboje jis nedalyvavo, todėl tiesiogiai sprendimų dėl paskolų išdavimo su juo susijusioms įmonėms jis nepriiminėjo. Kad V.Romanovas nėra įtariamasis, pareiškė ir prokuroras Simonas Minkevičius. Atsakomybės pirmiausia bus reikalaujama iš Ūkio banko vadovų.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Vladimiras Romanovas
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Vladimiras Romanovas

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigia, kad V.Romanovas banku nelabai rūpinosi. Esą po „Snoro“ žlugimo pradėta daug dirbti su Ūkio banku. Tačiau pastarasis taip ir nerado būdo, kaip užtikrinti finansų stabilumą. 

V.Romanovas vaidina banko gelbėtoją – jis esą Lietuvos banko prašymu įkeitė milijardo litų vertės turtą. Kiek anksčiau pranešta, kad ŪBIG įkeitė visą savo turtą, tą patį padarė ir kelios susijusios įmonės. Gali būti, kad tą jis ir turėjo omenyje.

V.Romanovas banko gelbėti nenori. Mes klausėme to banko vadovų: ar savininkas turi pinigų, jeigu taip, ar nori juos panaudoti banko gelbėjimui. Abiem atvejais buvo pasakyta: ne. – 15min.lt sakė R.Kuodis.

Tačiau Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas R.Kuodis nuvainikuoja Ūkio banko savininką – jis tik padarė tai, ką turėjo anksčiau padaryti – už ŪBIG paimtą paskolą iš Ūkio banko įkeitė grupės turtą: „Jei gavote paskolą be užstato ir įnešate užstatą, tai nereiškia, kad jūs kažką ypatingo padarote. Ponas V.Romanovas mėgsta įspūdingus skaičius. Jis minėjo, kad po 100 mln. kas mėnesį įnešinėjo. Kalba neina apie pinigus, įneštus iš V.Romanovo kišenės.“

Ketvirtadienį, dalyvaudamas 15min.lt konferencijoje, R.Kuodis pareiškė: „V.Romanovas banko gelbėti nenori. Mes klausėme to banko vadovų: ar savininkas turi pinigų, jeigu taip, ar nori juos panaudoti banko gelbėjimui. Abiem atvejais buvo pasakyta: ne. V.Romanovo deklaracijoje nurodyta, kad jis turi turto už 170 mln. Lt, o įsipareigojimų – už 230 mln. Lt. Taigi, jis yra nemokus, tačiau manau, kad deklaracija aklai pasitikėti negalima. Savininkas turėjo pakankamai laiko išspręsti tą problemą, bet entuziazmo nerodė, vilkino siūlomus sprendimo būdus.“

Nemalonumų turi ne tik V.Romanovas, bet ir su Ūkio banku susiję jo šeimos nariai. Kai Lietuvos bankas sustabdė Ūkio banko veiklą, buvo areštuotas 5 mln. Lt vertės jo sesers, Ūkio banko stebėtojų tarybos narės O.Gončaruk turtas. Kalbama, kad O.Gončaruk ir buvo tikroji banko šeimininkė. Areštuotas jai priklausantis ŪBIG akcijų paketas, 2,49 proc. bendrovės „Nidos pušynas“ akcijų, jai priklausantis nekilnojamasis turtas.

Akcininkai liks be nieko 

Net ir bankrutavus bankui absoliuti dauguma (99,7 proc.) indėlininkų nenukentėtų. Draustų indėlių suma siekia 2,6 mlrd. Lt. 

Labiau nukentės smulkieji banko akcininkai – investuotojai įspėja, kad po Ūkio banko veiklos sustabdymo banko akcijos gali tapti bevertės. Apytikriais skaičiaviamais, banke yra turto už 3,5 mln. Lt. Dalis turto yra lėšos sąskaitose, vertybiniai popieriai, likusiųjų šiuo metu ieško laikinasis banko administratorius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos