Iš viso egzistuoja apie dešimt Ūkio ministerijos sukurtos priemonių, kurios orientuotos į mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros bei inovacijų skatinimą 2014─2020 m. laikotarpiu.
ES valstybės yra skatinamos MTEP ir inovacijoms iki 2020 m. skirti apie 3 proc. BVP.
Tokia priemonių gausa visiškai nestebina, nes ES valstybės yra skatinamos MTEP ir inovacijoms iki 2020 m. skirti apie 3 proc. BVP. Remiantis skirtingais skaičiavimais, manoma, kad ES investicijos atsipirks su kaupu – bus sukurta net 3,7 mln. naujų darbo vietų, o metinis Bendrijos BVP išaugs 800 mlrd. Eur.
Kaip teigė Ūkio ministerijos verslo ir mokslo bendradarbiavimo skyriaus vedėja Laima Kaušpadienė, didžioji dalis 2014–2020 m. programavimo laikotarpio investicijų bus nukreipta į esamos MTEPI infrastuktūros įveiklinimą, MTEP rezultatų komercializavimą.
Svarbu pažymėti, kad ES investicijos į Lietuvos mokslinių tyrimų lauką bus nukreipiamos atsižvelgiant į tai, kokie yra verslo sektoriaus poreikiai. O investuojama bus tik į tokią MTEPI infrastruktūrą, kuri pasitarnaus naujų ir inovatyvių produktų kūrimui bei jų paruošimui rinkai.
Šiuo metu Europoje visi vieningai pritaria, kad vienintelis būdas ekonomiką padaryti efektyvesne ir kuriančia didesnę pridėtinę vertę, yra didinti MTEPI veiklą vykdančių bendrovių skaičių.
Tačiau investicijos į MTEPI yra ypatingai rizikingos, ir dažnai verslas nėra pajėgus investuoti į šią sritį savarankiškai. Todėl šią riziką valstybė turi dalintis su verslu.
„Neabejojame, kad Ūkio ministerijos sukurtų priemonių pagalba, ir toliau matysime ne tik stabiliai augančias inovatyvias įmones Lietuvoje, bet ir daugiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų reikalaujančių darbo vietų. O juk tai – didžiulis impulsas visam šalies ūkiui“, ─ tikino L. Kaušpadienė.