„Inovacijos iš esmės keičia mūsų socialinį ir ekonominį gyvenimą. Pramonės ir paslaugų sektoriuose inovacijos ir technologiniai pokyčiai yra verslo gyvybingumo arba net išlikimo klausimas. Būtent inovacijos šiandien veda verslą į priekį, nuo jų taikymo labai priklauso įmonės ir jos produktų sėkmė rinkoje. Net ir turėdami ekonominio augimo potencialą, tradicinės pramonės sektoriai, siekdami išlikti konkurencingi, turi kaskart ieškoti naujų galimybių“, – sakė ūkio ministras Evaldas Gustas.
Pramonės ir paslaugų sektoriuose inovacijos ir technologiniai pokyčiai yra verslo gyvybingumo arba net išlikimo klausimas.
Per konferenciją E. Gustas išskyrė ateities technologijas, kurios itin reikšmingos – jų išnaudojimas gali kardinaliai pakeisti produktyvumą, pajamų paskirstymą, žmonių gerovę ir aplinką. Šios apčiuopiamos technologijos gali transformuoti atskirus sektorius. Robotai, mikroprocesoriai, 3D spausdintuvai, nanotechnologijos – tai ateities technologijos, kurių panaudojimas pramonėje kurs milžinišką ekonominę vertę.
Per konferenciją kalbėta ir apie Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) reikšmę. Lietuvoje veikia 5 slėniai. Jie sukurti siekiant stiprinti verslo ir mokslo bendruomenių partnerystę, plėsti mokslinių tyrimų ir technologijų bazę ir didinti jos naudojimo efektyvumą. Aukštųjų technologijų įmonės slėniuose skatinamos kurtis ir dirbti kartu su Lietuvos mokslininkais. Slėniai, kurie dirbs prie ateities technologijų, užims savo nišą, bus konkurencingi ir taps regiono lyderiais.
Konferencijoje ir diskusijoje taip pat dalyvauja Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, Kauno technologijos universiteto rektorius profesorius Petras Baršauskas, Prezidentūros, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, mokslo ir verslo atstovai.
