Pasak ūkio ministro E. Gusto, sėkmingą verslo ir mokslo bendradarbiavimą lemia aiškiai nustatyti ir išreikšti abiejų pusių poreikiai. Mokslas turi turėti verslui reikiamų kompetencijų, kuriomis verslas galėtų pasinaudoti ieškodamas naujų idėjų ir sprendimų, kurdamas naujas technologijas ir produktus, o verslas turi žinoti, ko jam reikia iš mokslo, ir gebėti tuos poreikius suprantamai perteikti mokslui.
„Verslo ir mokslo partnerystės nauda akivaizdi – pradedant mokslo ir studijų institucijų gaunama nauda iš verslo užsakymų, universitetams kuriama pridėtine verte, pritraukiančia jaunimą, žinioms imlų vietinį ir tarptautinį verslą, baigiant kuriamomis darbo vietomis, keliamu šalies inovatyvumo lygiu, viso ūkio plėtra, galiausiai – šalies tarptautinio konkurencingumo didinimu“, – sakė ūkio ministras.
Per konferenciją kalbėdamas, kaip paskatinti verslo ir mokslo partnerystę, E. Gustas teigė, kad reikėtų aktyviau kviesti verslą naudoti mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių), atviros prieigos centrų infrastruktūrą, mokslininkų ir tyrėjų veiklą vertinti ir pagal eksperimentinės plėtros veiklos rezultatus, remti tikslingus tyrėjų mokslinius darbus, orientuotus į sumanios specializacijos įgyvendinimą. Remiantis sumanios specializacijos kryptimis bus plėtojamos ir kuriamos tos technologijos ir produktai, kuriems sukurti Lietuva turi didžiausią mokslo ir ūkio potencialą ir geba juo pasinaudoti.
„Verslo ir mokslo bendradarbiavimas yra labai svarbus daugeliu aspektų. Įmonėms tampa pasiekiamos žinios ir tyrimai, o mokslininkams atsiranda proga susipažinti su realiomis problemomis ir idėjomis būsimiems moksliniams tyrimams. Sėkmė aplanko, kai idėjos kuriamos ir vystomos kartu, kai žmonės iš verslo ir mokslo glaudžiai bendradarbiauja, kurdami rinkos poreikius atitinkančius sprendimus“, – sakė ūkio ministras.
Sėkmė aplanko, kai idėjos kuriamos ir vystomos kartu, kai žmonės iš verslo ir mokslo glaudžiai bendradarbiauja, kurdami rinkos poreikius atitinkančius sprendimus.
Pasak E. Gusto, jeigu šalyje būtų įdiegtos profesinės ir industrinės doktorantūros studijos, tai galėtų pastiprinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą. Tai mišrios doktorantūros studijos, kurių metu moksliniai tyrimai yra derinami su praktika. Minėtų studijų poreikis ryškėja pasaulio universitetuose, nes doktorantūros studijas renkasi ne tik studentai, siekiantys akademinės karjeros, bet ir norintys integruotis į darbo rinką ir už universiteto ribų.
Kalbėdamas apie ateities perspektyvas ūkio ministras pabrėžė, kad verslas tik padedamas mokslo gali kurti naujus paklausius ir konkurencingus produktus, kurie galėtų padėti gamintojams įsitvirtinti tarptautinėse rinkose.
„Lietuvos verslų pripažinimas tarptautiniu mastu turi didelę reikšmę ir kitiems veiksniams – pasitikėjimui, investicijoms. Šalis, turinti talentingus darbuotojus, modernizuotą infrastruktūrą, tvirtą mokslo ir studijų bazę, gali užimti deramą poziciją pasaulio ekonominiame žemėlapyje. Todėl privalome suvokti, kad sujungę išteklius ir žinias tapsime stipresni ne tik pavieniui, bet didinsime visos šalies konkurencinį pranašumą“, – per konferenciją kvietė bendradarbiauti E. Gustas.
Forume dalyvavo Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės atstovai, aukštųjų mokyklų rektoriai, mokslo institutų vadovai, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Investuotojų forumo, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atstovai ir verslininkai.
