„Būčiau už tai, kad neturėtų būti iš tų įmonių (savivaldybių įmonių – BNS) parama teikiama, nes tos įmonės įkurtos arba iš valstybinio, arba iš savivaldybių kapitalo, tai yra, iš mūsų visų pinigų“, – antradienį Seime kalbėjo ministras.
Jis pripažino, kad kol kas savivaldos galimybės dalinti paramą ir labdarą „dar nėra iki galo išspręstos“.
„Tai toks klausimas, kuris reikalauja didesnės politinės diskusijos“, – pareiškė ministras. Anot jo, čia „daug priklauso“ nuo merų ir tarybų.
„Meras, savivaldybės taryba, jie yra išrinkti žmonių ir jie netiesiogiai, bet įpareigojo juos valdyti įmonę ir nuo jų sprendimų priklauso, ar teikti tą paramą, ar neteikti,“ – sakė V.Sinkevičius.
Audito komiteto narė konservatorė Agnė Bilotaitė sako, kad kai kurių savivaldybių įmonės skirsto paramą, nors pačios dirba nuostolingai.
„Tai nedidelės sumos, bet iš principo taip neturėtų būti“, – BNS teigė parlamentarė.
Seimas 2017 metų gruodį atsisakė svarstyti, ar nuo 2018 metų uždrausti šioms įmonėms dalinti paramą. „Valstiečių“ frakcijos narys Povilas Urbšys tuomet paprašė atidėti projekto priėmimą iki kito posėdžio, nes dar vyksta diskusijos. Tačiau iki šiol pataisos tebeguli stalčiuose.
Pasak P.Urbšio, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo nedrausti įmonėms teikti labdarą, o tai „daryti aiškiau ir skaidriau reglamentuojant“.
Vyriausybės sprendimu valstybės įmonės labdarai nuo šių metų negali skirti daugiau nei 3 proc. metinio grynojo pelno, arba iki 500 tūkst. eurų, o maksimali suma vienam prašytojui negali būti didesnė kaip 300 tūkst. eurų. Nuostolingai dirbančios bendrovės, turinčios rezervų paramai, per metus tam galės išleisti iki 30 tūkst. eurų.
