Tarp pareigūnų, turėjusių aiškų finansinį ryšį su Ūkio banku, buvo ir V.Gailiaus pirmtakas, generolas Romualdas Boreika.
Apie „rafinuotą kyšininkavimą“ FNTT V.Gailius prakalbo susipažinęs su ŪkioLeaks medžiaga – tarptautinio žurnalistinių tyrimų centro OCCRP ir 15min gautais duomenimis, kurie parodo, kokios operacijos vyko Ūkio banke, FNTT panosėje.
V.Gailius pirmą kartą prabyla apie Ūkio banko ryšius su aukštais FNTT pareigūnais. Anot pašnekovo, perėmus FNTT vairą iš R.Boreikos, pasidarė akivaizdu, kad su Vladimiro Romanovo banku daugelį įtakingų pareigūnų saistė netoleruotini ryšiai.
Savo ruožtu, R.Boreika į skambučius neatsiliepia. Jo sutuoktinė, socialdemokratė Violeta Boreikienė, švenčia patekimą į Kauno rajono tarybą. Su ja susisiekti pavyko, bet pokalbis tęsėsi tik iki to momento, kai paliesti Ūkio banko pinigai Boreikų šeimos biudžete.
Visas ŪkioLeaks istorijas kviečiame sekti specialiame polapyje.
Kai bankas moka sau
Tarptautinių žurnalistų pajėgų atskleistos Ūkio banko paslaptys primena prieš keletą metų nuskambėjusią istoriją apie generolą R.Boreiką ir jo ryšius su Vladimiro Romanovo banku, publikuotą portale Delfi.lt. Viskas sukasi apie, iš pirmo žvilgsnio, niekuo neišsiskiriančias patalpas Kaune, Vilniaus g. 39.
15min turimi dokumentai rodo, kad šias patalpas iš Boreikų šeimos 2008 m. gegužės 16 d. nusipirko bendrovė „Sinvita“. Tuo metu tai buvo niekuo neišsiskirianti Kauno įmonė. Bet už jos jau driekėsi gijos, vedančios į Ūkio banką, o po kurio laiko ši bendrovė ir oficialiai tapo Ūkio banko verslo grupės dalimi.
Patalpos iš Boreikų įsigytos panaudojant paskolą, gautą iš Ūkio banko – 993 tūkst. eurų. Ūkio bankas netrukus pats išsinuomojo šias patalpas, taip iš esmės pats sau mokėdamas paskolos įmokas. 15min turimi duomenys rodo, kad medžiagą dėl galimo Boreikų šeimos neteisėto praturtėjimo rinkę pareigūnai šias patalpas rado užrakintas ir banko veiklai nenaudojamas.
Ūkio banko padalinys šiuo adresu atidarytas tik 2012 m. Ir veikė neilgai – 2013 m. vasarį bankas visiems laikams užvėrė duris.
Šios patalpos mirga ir paskutinėje Lietuvos banko parengtoje Ūkio banko inspektavimo ataskaitoje – toje pačioje, kuri nulėmė Ūkio banko uždarymą. Joje rašoma, kad iš Boreikų įsigytos patalpos maždaug ketverius metus „taip ir nebuvo naudojamos bankinei veiklai“. Esą Ūkio bankas teisinosi, kad planai atidaryti padalinį šiose patalpose strigo „dėl kilusios krizės“.
Kalba apie „šmeižikišką informaciją“
2010 m. vasarą Vitalijus Gailius tapo naujuoju FNTT vadovu. Keliais mėnesiais anksčiau jo pirmtaką prislėgė tyrimas dėl galimo neteisėto praturtėjimo. Vis dėlto Boreikų šeimos problemos su teisėsauga baigėsi švariu munduru.
Ikiteisminis tyrimas nutrauktas dar 2011 m. Po to – atnaujintas ir antrąsyk nutrauktas 2012 m. Dar kartą iš numirusių prikeltas tyrimas nutrauktas 2013 m. pabaigoje.
Dabar, nutekėjus Ūkio banko duomenims, galima pamatyti, kas dėjosi šioje finansų įstaigoje. Milijardai neaiškios kilmės eurų žaibiškais tempais judėjo ofšorinių įmonių sąskaitose. Vykdyti sandoriai, kurie, anot JAV George‘o Masono universiteto profesorės Louise Shelley, turi aiškius pinigų plovimo požymius. Nustatytos kelios žinomos nusikalstamos operacijos, kurių pinigai sukosi per sąskaitas Ūkio banke.
Visa tai vyko per lietuviškas sąskaitas. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, susipažinęs su kai kuriomis Troika Laundromat operacijomis, nedvejodamas pareiškė, kad bankas šią informaciją turėjo perduoti FNTT. Tačiau V.Gailius nepamena, kad Ūkio bankui būtų taikytos sankcijos dėl galimai skylėtos pinigų plovimo prevencijos sistemos.
„Man 2010 m. atrodė, kad šio banko atžvilgiu prevencinių priemonių buvo taikoma mažai. Juolab – visiems viešai žinoma, kad tai bankas, kuris teikia paslaugas iš esmės Ukrainos, Rusijos, kitų Rytų Europos valstybių verslo subjektams“, – prisiminė buvęs FNTT vadovas.
Bandėme susisiekti su generolu R.Boreika ir paprašyti jo komentaro – tiek apie jo šeimos gautus pinigus iš Ūkio banko, tiek apie šiame banke vykusias operacijas. Prisiskambinti nepavyko nei žurnalistams iš Lietuvos, nei žurnalistams iš užsienio.
Pirmadienį, po socdemams sėkmingų savivaldos rinkimų, susisiekėme su generolo sutuoktine V.Boreikiene, tik ką išrinkta į Kauno rajono tarybą. V.Gailiaus pareiškimus ji komentavo, bet palietus patalpas Kaune ir Ūkio banko pinigus iš „Sinvitos“, ji nedelsdama pokalbį nutraukė.
„Nelabai turiu, ką jums pasakyti šiuo klausimu. Norėčiau šitą pokalbį mūsų užbaigti“, – sakė V.Boreikienė.
Savo ir sutuoktinio bėdas dėl pinigų už patalpas Kaune V.Boreikienė apibendrina kaip „šmeižikiškos informacijos“ padarinius.
„Rafinuotos kyšio formos“
V.Gailius FNTT vadovu tapo 2010 m. liepą. Po poros savaičių prasidėjo įvykių grandinė, kuri per Ūkio banką praturtino Sergejų Rolduginą – vieną artimiausių Vladimiro Putino draugų. Buvęs FNTT vadovas teigia nepamenantis, kad bankas kada nors būtų informavęs apie šiuos sandorius. Nors OCCRP ir 15min gauti duomenys rodo, kad pats bankas aiškinosi S.Rolduginui atitekusių pinigų kilmę.
Tuos laikus V.Gailius prisimena kaip nemenką galvos skausmą – tik ne dėl Ūkio banko, o dėl savo pavaldinių.
Jis neslėpė, jog įžvelgė ir savotišką aukštų pareigūnų nenorą bausti Ūkio banką. Su tokiais pareigūnais esą buvo atsisveikinta reorganizuojant FNTT.
„Reorganizacija – vienas iš instrumentų pasakytų „ačiū“ asmenims, kurie ar šiaip neatliko savo pareigų, ar neatliko tų pareigų turėdami vienokį ar kitokį interesą. Ryšys su Ūkio banku visiems gerai žinomas, kadangi aukščiausi tarnybos vadovai iš tikrųjų turėjo interesus. Turėjo tam tikras linijas, atrodo, užmaskuotas. Bet jeigu atvirai – tai tokia rafinuota kyšio forma“, – kalbėjo Seimo narys.
Jis suskubo patikinti kalbantis ne konkrečiai apie R.Boreiką – esą buvo „daugelis situacijų“, kurios „atrodė kaip rafinuotos kyšio formos“. V.Gailius pirmą kartą įvardija, kiek pareigūnų teko palikti tarnybą dėl netoleruotinų ryšių su Vladimiro Romanovo banku.
„Aš kalbu daugiau negu apie vieną žmogų, kurie turėjo kreditines linijas šiame Ūkio banke ir draugiškus santykius – ir artimus santykius. Tai tarnybai tapo žinoma, kai pradėjo veikti vidaus imuniteto sistema. Mes iš tikrųjų vertinome eilę vadovų, prieš paskirdami juos į pareigas. Turėjau labai daug atvirų pokalbių.
Man pareigūnai atviravo. Atviravo netgi tais momentais, pripažindami ir kai kuriuos savo bendrame fone padarytus veiksmus, kurie turbūt prasižengia su pareigūno etika. (...) Tikrai daug pareigūnų, kurie buvo reorganizacijos metu paprašyti atsisveikinti su tarnyba. Ne penki ir ne dešimt, tokių buvo daugiau“, – kalbėjo V.Gailius.
V.Gailius patvirtina, kad dėl ryšių su Ūkio banku teko „atsisveikinti“ daugiausia su vadovaujančios grandies pareigūnais.
R.Boreikos istoriją V.Gailius patvirtino žinantis puikiai. Vis dėlto jis nepanoro komentuoti savo pirmtako situacijos.
Buvusio FNTT vadovo R.Boreikos sutuoktinė į V.Gailiaus pareiškimus reaguoja santūriai. Ji informavo, kad R.Boreika jokių komentarų teikti neketina.
„Jis visiškai nebelenda į politiką. Jis tiesiog nebedalyvauja jokioj politikoj ir manau, kad nieko nepakomentuos“, – sakė V.Boreikienė.
Lemtingoje Ūkio banko inspektavimo ataskaitoje Lietuvos bankas pažymėjo, jog paskutiniais Ūkio banko gyvavimo metais FNTT ypač susidomėjo šia finansų įstaiga. 2012 m. FNTT pateikė 250 užklausų dėl Ūkio banko klientų. 2011 m. šis skaičius taip pat buvo nemenkas, bet daugiau nei dvigubai mažesnis – 105.
Milijardai – per rusiško banko sukurtą tinklą
Tarptautinio žurnalistinių tyrimų centro OCCRP ir 15min gauti duomenys leido aptikti tai, ką pavadinome Troika Laundromat. Tai sudėtinga įmonių ir sąskaitų (daugiausiai – Ūkio banke) sistema, leidusi greitai prapumpuoti didelius kiekius abejotinos kilmės pinigų.
Abejotinos sąskaitos Ūkio banke dažnai atidarinėtos per Maskvą – reikalingus dokumentus pateikiant per banko atstovybę Rusijos sostinėje. Tarptautinė žurnalistų komanda išaiškino, jog šią sistemą sukūrė „Troika Dialog“ – didžiausias Rusijos privatus investicinis bankas. 2012 m. jis tapo valstybinio „Sberbank“ dalimi.
„Troika Dialog“ įkūrėjas Rubenas Vardanianas kategoriškai neigia ką nors žinojęs apie galimai nusikalstamų pinigų legalizavimą per šią sistemą.
