Ypač statistiką gerino ketvirtas metų ketvirtis. Palyginti su 2016 m. trečiuoju ketvirčiu, realus BVP pokytis sudarė 1,3 proc. palyginti su tuo pačiu 2015 m. ketvirčiu, realus BVP pokytis sudarė 2,7 proc. (nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos – 3,0 proc.).
Paskelbė, kas pabrango labiausiai
Statistikos departamentas skelbia, kad ketvirtąjį ketvirtį BVP augimo tempas padidėjo dėl geresnių didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, bei žemės ūkio įmonių veiklos rezultatų.
Po dvejų metų pertraukos Lietuvoje užfiksuota metinė 1,7 proc. infliacija. Per 2016-uosius vartojimo prekės pabrango 1,5 proc., paslaugos – 2,4 proc.
Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų, pieno ir jo produktų, sūrio, alaus, viešojo maitinimo restoranuose, kavinėse ir panašiose įstaigose paslaugų, tabako gaminių, mėsos ir jos produktų kainų padidėjimas bei šilumos energijos, telefono paslaugų, elektros energijos, atostogų išvykų, dujų kainų sumažėjimas.
Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos per metus sumažėjo 3,7 proc., o rinkos kainos padidėjo 2,5 proc.
Sulėtėjo ES lėšų panaudojimas
Lietuvos banko vertinimu, 2017 m. ūkio augimas sudarys 2,4 proc. „Statybų sektoriaus atsigavimas, kurį turėtų stiprinti atsigaunantis ES paramos fondų lėšų panaudojimas, ir pamažu gerėjanti pagrindinių prekybos partnerių padėtis labiausiai prisidės prie spartesnio Lietuvos ūkio augimo 2017 m.“, – skelbiama Lietuvos banko pranešime.
Pasak Lietuvos banko ekonomisto Dariaus Imbraso, 2016 m. pabaigoje ūkio plėtra suaktyvėjo, o bendras visų metų augimas – 2,3 proc. – buvo spartesnis nei pernai. „2016 m. Lietuvos ūkiui dar sparčiau augti neleido ne nuo ekonominių sąveikų priklausantys veiksniai: dėl prastesnių oro sąlygų sumenkęs žemės ūkio derlius ir dviejų daugiamečių ES finansinių perspektyvų sandūroje laikinai sulėtėjęs ES lėšų panaudojimas. Pastarųjų per pirmuosius tris 2016 m. ketvirčius buvo gauta apie 435 mln. eurų (arba 1,5 % atitinkamo laikotarpio BVP) mažiau nei prieš metus“, – sako D.Imbrasas.
Darbuotojams palanki darbo rinkos raida ir nedaug augusios kainos sudarė geras sąlygas namų ūkiams daugiau vartoti. Tai buvo svarbus ekonomikos augimo veiksnys 2016 m. Namų ūkių išlaidos prekėms ir paslaugoms 2016 m. paaugo bene sparčiausiu tempu nuo ekonomikos atsigavimo pradžios, teigiama pranešime.
Iš vartotojams palankių pokyčių darbo rinkoje labiausiai išsiskyrė spartus darbo užmokesčio didėjimas. Jo augimą lėmė didėjantis darbuotojų trūkumas ir kylantis minimalusis darbo užmokestis.
2016 m. pabaigoje kainų metinis augimas paspartėjo, dar didesnis kainų augimas numatomas šiais metais – jį lems didėsiančios pasaulinės naftos ir maisto žaliavų kainos.
