Keturias dienas truksiančiame Pasaulio ekonomikos forume (PEF), kurio šiųmetinė tema yra „Istorija kryžkelėje“, kaip manoma, vyraus diskusijos, susijusios su šio konflikto politiniais ir ekonominiais padariniais.
Kai Pasaulio ekonomikos forumas 2020 metų sausį paskutinį kartą buvo surengtas šiame Šveicarijos kalnų kurorte, koronavirusas tik buvo pradėjęs plisti Kinijoje ir dar nebuvo išprovokavęs pasaulinės pandemijos.
Pernai forumas vyko virtualioje erdvėje ir tarp pasakiusiųjų kalbas buvo ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Tačiau renginio organizatoriai dėl karo Ukrainoje uždraudė Rusijos verslo ir politiniams lyderiams dalyvauti šių metų forume, nors anksčiau jie noriai dalyvaudavo debatuose ir šampano vakarėliuose.
Tuo tarpu ukrainiečiai į forumą nusiuntė stiprią delegaciją, kurioje yra ir šalies užsienio reikalų ministras. Be to, pirmadienį į forumo dalyvius vaizdo ryšiu kreipsis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Svarbus prašymas visam pasauliui čia būtų toks: nenustokite remti Ukrainos“, – forumo išvakarėse reporteriams pareiškė Ukrainos parlamento narė Ivana Klympuš-Cincadzė.
Kita įstatymų leidėja, Anastasija Radina, paragino nusiųsti jos šaliai tokios kaip naudojamoji NATO sunkiosios ginkluotės, kad Kyjivas galėtų „laimėti karą“.
„Iš esmės ginklų mums reikia labiau negu ko kito“, – pareiškė ji.
Iš esmės ginklų mums reikia labiau negu ko kito.
Ukrainiečiai „Rusijos namus“ Davose, kur paprastai apsistodavo Rusijos delegacija, pavertė „Rusijos karo nusikaltimų namais“, siekdami atkreipti elito dėmesį į jų šalyje vykstantį karą ir juos paremti.
PEF įkūrėjas Klausas Schwabas praėjusią savaitę pareiškė, jog forumas padarys, ką gali, siekdamas paremti Ukrainą ir jos atstatymą.
„Rusijos agresija prieš šią šalį ateities istorijos knygose bus vertinama kaip po Antrojo pasaulinio karo ir po Šaltojo karo egzistavusios tvarkos žlugimas“, – sakė jis.
Tarp daugiau kaip 2,5 tūkst. forumo delegatų bus daugiau kaip 50 valstybių ar vyriausybių vadovų, taip pat daugybė verslo lyderių, mokslininkų, pilietinės visuomenės veikėjų.
Be kita ko, forume laukiama naujojo Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo, Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen, NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo ir Jungtinių Valstijų pasiuntinio klimato klausimams Johno Kerry.
„Aukso gysla“ milijardieriams
Forumas šįkart vyks ne apsnigtų kalnų apsuptyje, nes pasaulyje išplitusi koronaviruso omikron atmaina privertė sausį planuotą renginį atidėti iki gegužės, o meteorologai prognozuoja, kad visą šią savaitę lis.
Klimato kaitai ir su ekonomikos atsigavimu po pandemijos susijusiems klausimams Davoso derybose taip pat bus skirta daug dėmesio.
Didelį nerimą kelia infliacija, nes, Rusijai surengus invaziją į Ukrainą, energijos ir maisto kainos dar labiau pakilo ir net kilo baimių dėl bado šalyse, kurios yra priklausomos nuo kviečių iš tų dviejų valstybių.
Labdaros organizacija „Oxfam“ pirmadienį įspėjo, kad visiškame skurde šiemet gali atsidurti 263 mln. žmonių, t. y. po 1 mln. kas 33 valandas.
Tuo tarpu per pandemiją atsirado 573 nauji milijardieriai, arba po vieną kas 30 valandų, pabrėžė organizacija, paraginusi apmokestinti turtuolius.
„Milijardieriai vyksta į Davosą švęsti neįtikėtino savo turto prieaugio“, – „Oxfam“ paskelbtame pranešime pažymėjo organizacijos vadovė Gabriela Bucher.
„Paprastai tariant, pandemija, o dabar staigus maisto ir energijos kainų pakilimas jiems yra tiesiog aukso gysla“, – pareiškė ji.
„Tuo tarpu dešimtmečius pažangos kovojant su ypač dideliu skurdu dabar yra pakeitęs regresas ir milijonai žmonių susiduria su nepriimtinu kainos, kurią jie moka vien už tai, kad išliktų gyvi, didėjimu“, – pabrėžė „Oxfam“ vadovė.
