„Kuo toliau, tuo daugiau kliūčių atsiranda daugeliui į Ukrainą eksportuojamų prekių. Kliuviniai sukuriami per prekės muitinės įvertinimo procedūras. Nuo šių sumų skaičiuojamas muitas ir kiti mokesčiai. Taip elgiamasi ne tik su Lietuvos gamintojais“, – naujienų portalui eversus.lt sakė Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių departamento direktorius Albinas Zananavičius.
Ukrainos rinkoje jau kuris laikas yra persekiojamos ir dvi grupės prekių iš Lietuvos – naftos produktai ir šaldytuvai.
Ukrainos rinkoje jau kuris laikas yra persekiojamos ir dvi grupės prekių iš Lietuvos – naftos produktai ir šaldytuvai. Lietuvoje pagaminti buitiniai prietaisai anksčiau užėmė apie penktadalį Ukrainos rinkos, o dabar vos 4–5 proc. Prekybai lietuviškais šaldytuvais, pasak A.Zananavičiaus, įvairūs trukdžiai taikomi jau nuo 2001 metų.
„Nėra dienos, kad negautumėme informacijos apie vieną ar kitą trukdį užsienio prekyboje. Kiekviena šalis turi būdų savo rinkai ginti ir juos naudoja. Tai tarsi niekada nenutrūkstantis procesas, visame pasaulyje“, – sakė A.Zananavičius.
Eksportuotojų problemos neseniai buvo aptartos Briuselyje, tačiau šalys pirmiausia raginamos susitarti tarpusavyje. Jeigu ginčas nusirita iki Pasaulio prekybos organizacijos, kurios narė yra ir Ukraina, tai ten klausimo nagrinėjimas irgi pradedamas nuo dvišalių konsultacijų. Nesusitarus tarpusavyje, ginčo nagrinėjimas šioje organizacijoje užtrunka maždaug dvejus metus.
Ukrainiečių gynybos planą iki gruodžio 1 dienos parengti pavesta premjerui Mykolai Azarovui. Šalies prezidento teigimu, Ukrainos gamintojai užsienyje yra diskriminuojami, jiems nepagrįstai taikomos antidempingo priemonės, nepripažįstami sertifikatai.
Todėl premjeras turi išanalizuoti priemones, kuriomis būtų galima apsaugoti šalies gamintojų interesus užsienio rinkose. Ukrainos eksportas, anot prezidento, negali būti diskriminuojamas, taip pat Ukrainos prekės turėtų turėti geresnį priėjimą prie didžiųjų užsienio rinkų.
