AB „Amber Grid“ atstovai išsprendė aktualią problemą, kreipdamiesi į Kauno technologijos universiteto (KTU) Nacionalinį atviros prieigos MTEP centrą. „Problema iš tiesų buvo ir yra labai aktuali. Bendrovė valdo magistralinius dujotiekius, kurie turi tam tikras atšakėles. Pastarosios 1960–1970 metais buvo įmontuotos tiesiai į vamzdžius ir yra jų viduje. Mes vamzdžiuose atliekame diagnostiką, įleidžiant į vamzdį tam skirtą kompiuterį.
Tačiau nevisas kompiuteris gali į tokį vamzdį patekti, nes magistraliniuose dujotiekiuose vamzdžiai yra suvirinti ir užkasti. Kartą apie šią problemą pasikalbėjau su profesoriumi Liudu Mažeika. Esame labai jam dėkingi, nes jis pasiūlė problemos spendimą“, – pasakojo bendrovės Eksploatavimo departamento direktorius Viktoras Ravdo.
„Mūsų bendradarbiavimas prasidėjo nuo konsultacijų. Įmonė įvardijo, problemą su kuria susiduria, o mes pasiūlėme jiems būdą, kaip pamatuoti vamzdžio įleidimo gylį ultragarsiniu būdu. Pirmuosius bandymus ir matavimus atlikome kartu, o po to apmokėme įmonės darbuotojus ir dabar jie dirba savarankiškai“, – kalbėjo su AB „Amber Grid“ bendradarbiavęs KTU Nacionaliniame atviros prieigos MTEP centre veikiančio K. Baršausko ultragarso instituto profesorius dr. Liudas Mažeika.
Įmonė įvardijo, problemą su kuria susiduria, o mes pasiūlėme jiems būdą, kaip pamatuoti vamzdžio įleidimo gylį ultragarsiniu būdu, – aiškino dr. Liudas Mažeika.
Anot V.Ravdo, vamzdžių įleidimo gylio matavimas ultragarsiniu būdu išsprendė tikrai svarbią šios srities problemą. „Dabar, naudodamiesi šiuo būdu, reikiamas vietas net išpjauname iš veikiančio dujotiekio“, – pridūrė Eksploatavimo departamento direktorius.
Prof. dr L. Mažeika teigė, kad verslo ir mokslo bendradarbiavimas – itin reikšmingas abiem pusėms, ir jos abi turi tai suprasti. „Jei partneriai pasitiki vieni kitu ir bendradarbiauja sklandžiai –išlošia abi pusės. Verslas įvardija problemą, o mokslininkai ją išsprendžia, taip gaudami abipusę naudą bei stiprindami tarpusavio ryšius. Mokslininkai susipažįsta su verslo problemomis bei poreikiais, nes sėdėdami savo kabinetuose jie dažniau atlieka fundamentalius tyrimus, o juk galima spręsti ir labai aktualias verslui, tuo pačiu ir visuomenei iškylančias problemas“, – apie mokslo ir verslo bendro darbo naudą kalbėjo profesorius.
Nesuvokiamai maži
Vilniaus universiteto (VU) Lazerinių tyrimų centre, kuriame veikia atviros prieigos centras „Naglis“, užtikrinantis verslui prieigą prie VU mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros rezultatų, sukurta inovacija – tai dvifotonė nanopolimerizacija, kuri leidžia panaudojant specialias medžiagas kurti itin mažų matmenų norimos formos trimačius objektus.
„Biosensoriai – maži, bet labai sudėtingi medžiagų analizatoriai, kuriais galima nustatyti kai kurių cheminių ir biologinių medžiagų sudėtį, pvz., matuoti cukraus kiekį kraujyje ir panašiai. Kartais tokios mažesnės nei nykščio nagas cheminės analizės laboratorijos vadinamos mikrofluidiniais lustais, o kartais tiesiog laboratorijomis lustuose (angl. Lab on Chip arba micro Total Analysis System). Jos dažnai atlieka daugiau funkcijų negu visas vienos didelės gydymo įstaigos personalas, tirdamas ligonių organizmo skysčių mėginius.
Tokiose laboratorijose reikia smulkių vidinių detalių, kurių neįmanoma įmontuoti dėl jų mažumo. Taigi belieka jas pagaminti ten, kur jos turi atlikti savo funkciją. Šiuo požiūriu polimerizacija lazeriu yra puikus būdas gaminti mažus daiktus be surinkimo, nes surinkti, pavyzdžiui, skruzdės dydžio automobilio mes nemokame“, – Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro išradimą pristatė prof. dr. Roaldas Gadonas.
Polimerizacija lazeriu yra puikus būdas gaminti mažus daiktus be surinkimo, nes surinkti, pavyzdžiui, skruzdės dydžio automobilio mes nemokame.
Kad būtų lengviau įsivaizduoti, apie ką kalbama, prof. dr. R.Gadonas pateikė pavyzdį. Su išradimo komercinimu dirbanti UAB „Femtika“ prieš kelias savaites dalyvavo tarptautinėje lazerių parodoje Miunchene (Laser World of Photonics 2015), kur demonstravo tikrus raudonus batukus skruzdėlytei, kurių dydis jai kaip tik, tačiau apauti jų negali. „Apauti skruzdėlytės jais mes nesugebame, nes neturime tam tinkamų įrankių. Bet pagaminti jai batukus tiesiai ant kojyčių mums nesudaro jokio vargo“, – teigė Vilniaus universiteto prof. dr. R.Gadonas.
Vydmantas Šakalys, UAB „Femtika“ vadovas, pasakojo, kad viena iš pirmųjų taikomųjų sričių kuriose buvo panaudota ši technologija buvo itin mažų karkasų skirtų kamieninėms ląstelėms gamyba. Karkasai buvo naudojami kuriant biologinį širdies stimuliatorių, kurio pagrindas yra kamieninės ląstelės. Kadangi kamieninės ląstelės yra linkusios migruoti iš konkrečios organizmo vietos, šiuo atveju širdies, UAB „Femtika“ sukūrė itin mažus karkasus, tam kad ląstelė nemigruotų ir galėtų atlikti širdies stimuliavimo funkciją.
Šiuo metu UAB „Femtika“ kuria universalias 3D nanofabrikavimo stakles kuriomis galima gaminti ypatingai mažo dydžio struktūras (nuo 500 µm iki 200 nm). Tokios staklės leis įvairių sričių mokslininkams ir išradėjams kurti labai mažus veikiančius įrenginius – mikro robotus, dirbtinius implantus, nano dydžio adatas ir pan.
V. Šakalio teigimu, Lietuva – viena pirmųjų žengiančių svarbius žingsnius šioje srityje, todėl konkurencija dar nėra didelė, o rinka dar nesusiformavusi. Tačiau perspektyvos, pasak V. Šakalio, nemenkos – dėl užsienio investicijų jau pradėta derėtis. UAB „Femtika“ direktorius džiaugėsi, kad mokslas ir verslas, dirbami drauge, gali pasiekti tokių išskirtinių laimėjimų. „Verslui – tai galimybė gauti naujų idėjų, kurias, vėliau inovatyvios paslaugos ar produkto pavidalu, gali pateikti rinkai. O mokslui – galimybė išbandyti save, pamatyti, ar jų idėjos reikalingos ir pritaikomos visuomenei. O kai dirbama viena linkme, nauda ne tik verslui ir mokslui, bet ir šaliai“, – bendradarbiavimo naudą pabrėžė V. Šakalys.
Tam, kad sutelkti moderniausiomis technologijomis dirbančius aukščiausios kvalifikacijos mokslo specialistus ir Lietuvos bei užsienio verslininkus bendram darbui, sukurtas tinklas „Open R&D Lietuva“, kuris yra didžiausias inovacijų infrastruktūros, paslaugų ir kompetencijų tinklas Baltijos šalyse. Šiame tinkle veikia slėniuose įkurti atviros prieigos centrai. Tai šiuolaikiškai įrengtos tyrimų laboratorijos, kuriose dirba aukštos kvalifikacijos specialistai. Šį tinklą sudaro: 14 valstybinių universitetų, 13 valstybinių mokslinių tyrimų institutų, 10 mokslo ir technologijų parkų ir 26 atviros prieigos centrai.
E.Mokslo vartus ir „Open R&D Lietuva“ tinklo paslaugas rasite adresu www.e-mokslovartai.lt
