„Man tikriausiai gal būtų ne visai korektiška komentuoti, bet reikėtų lyginti įmonių apimtis ir atsakomybę. Prieš tai buvo Generalinė miškų urėdija – vienas juridinis vienetas, jis bus likviduotas, dar buvo Valstybinis miškotvarkos institutas – antras vienetas ir buvo 42 urėdijos. Dabar yra Valstybinė miškų urėdija ir ji apima visas 42 urėdijas ir Valstybinį miškotvarkos institutą. Vadinasi, tai yra 43 kartus didesnė įmonė. Yra 43 kartus daugiau darbuotojų, veiklos apimtis žymiai didesnė“, – pasakoja M.Pulkauninkas ir spėja, kad atsižvelgiant į minėtus veiksnius ir buvo patvirtintas didesnis atlygis.
Algų urėdijose klausimas parūpo Seimo socialdemokratų frakcijai, kuri kreipėsi į Aplinkos ministeriją su prašymu pateikti jų dydžius. Balandžio 12-osios atsakyme, kurį pirmadienį frakcija išplatino žiniasklaidai, ministerija rašo, kad vidutinis generalinio miškų urėdo atlyginimas neatskaičius mokesčių 2017 metais siekė 2679,20 Eur.
2018-aisiais, sukūrus Valstybinių miškų urėdiją, direktoriaus atlyginimas pakilo iki 6318,59 Eur, vyriausiajam patarėjui nustatomas 5370,80 Eur užmokestis.
2017-aisiais šalies urėdijose girininkai buvo motyvuojami skirtingai – atlygis svyravo nuo 765 Eur iki 1183 Eur per mėnesį.
„Aplinkos ministro pateikta informacija rodo, kad reformų imamasi nuo vadovų atlyginimų „išpūtimo“. Tuo tarpu visi kiti urėdai tebegauna skirtingas, bet vis dar tūkstančio nesiekiančias algas, nors buvo kalbama apie suvienodinimą. Tai kiek dar gyvensime tokiame valdančiųjų mele ir pažaduose?“ – pranešime žiniasklaidai cituojamas Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas.
M.Pulkauninkas, reaguodamas į pastabą, pabrėžia, kad Aplinkos ministerija atsakyme pateikia duomenis apie girininkų, o ne urėdų algas. Pastarieji, anot jo, gauna 2–2,5 tūkst. Eur.
„Girininkas yra mažiausias struktūrinis urėdijos vienetas“, – teigia vadovas.
Be to, Aplinkos ministerija atsakyme nurodo 2017-ųjų duomenis, kai Generalinės miškų urėdijos pertvarka dar nebuvo įgyvendinta.
„Dabar veikia 26 regioniniai padaliniai. Kaip tik šiuo metu vyksta konkursas į tų regioninių padalinių vadovus. Planuojame, kad gegužės antroj pusėj–birželio pirmoj pusėj tuos vadovus būsim atsirinkę ir jie vadovaus regioniniams padaliniams. Manoma, kad regioninių padalinių vadovų atlyginimai būtų tame pačiame lygyje“, – sako jis ir priduria, kad bus stengiamasi išpildyti ministerijos lūkesčius, tai yra, „sukurti bendrą darbuotojų apmokėjimo ir motyvacijos sistemą, užtikrinant, kad tas pačias pareigas užimantys darbuotojai gautų vienodą bazinį darbo užmokestį“.
Šiuo metu besikurianti Valstybinių miškų urėdija ieško ne tik regioninių padalinių vadovų, bet ir administracijos darbuotojų.
„Iki šiol tokios administracijos, kuri valdytų visas urėdijas, miškų priežiūros įmones, nebuvo. Administracinei daliai yra skirta daugiau kaip 100 etatų. Šiuo metu darbuotojų yra šiek tiek daugiau nei 30. Kandidatuoti gali visi – ir buvę iš Generalinės miškų urėdijos, ir iš kitų įmonių“, – teigia M.Pulkauninkas.
Valstybinių miškų urėdija įregistruota sausio viduryje – ji sujungė visas 42 šalies urėdijas. Jas per metus turėtų pakeisti 26 regioniniai padaliniai.
Iki gegužės pabaigos planuojama likviduoti vis dar veikiančią Generalinę miškų urėdiją.
