Prieš metus gyvenimą Europos Sąjungoje (ES) suparalyžiavus koronaviruso pandemijai, Europos Komisija (EK) juodo tunelio gale įžiebė žiburėlį – kiekvienai šaliai nariai pažadėjo milijardus eurų iš Europos atsigavimo fondo (Recovery and Resilience Facility, RRF), kuriuos ji galėtų panaudoti atsigavimui po pandemijos ir struktūrinėms reformoms. EK nurodė ir gaires, kur šios lėšos turėtų būti panaudotos, išskirdama žaliąjį kursą ir skaitmeninę pertvarką.
Lietuva šių milijardų pyrage gali atsiriekti 2,225 mlrd. eurų dotacijų, kurias gautų iki 2026 metų. Mūsų šalis taip pat galėtų pretenduoti ir į 3 mlrd. eurų paskolų.
Tačiau norint gauti šias dovanas, pirmiausia reikia atlikti namų darbus. Vyriausybė turi parengti Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kurį iki balandžio 30 dienos reikia pateikti EK.
Praėjusi Vyriausybė per 700 mln. eurų iš šių dotacijų buvo įtraukusi į savo garsųjį Ateities ekonomikos DNR planą, kurį naujoji Vyriausybė vasarį panaikino ir kibo rengti savo pačios projektą.
Tiesa, šis planas, kurio EK laukia jau po trijų savaičių, dar turi būti aptartas su socialiniais partneriais.
Tačiau per šimtą nevyriausybinių organizacijų, savivaldos atstovai, verslo asociacijos tvirtina, kad jokio plano projekto, net jo juodraščio, dar nėra matę, o iki šiol sulaukę tik dalinės ar bendro pobūdžio informacijos iš skirtingų ministerijų. Socialiniai partneriai apgailestauja, kad diskusijų traukinys jau nuvažiavo – per šiek tiek daugiau nei dvi savaites peržiūrėti planą, pateikti savo pasiūlymus ir tikėtis, kad pagal juos bus pataisytas Vyriausybės parengtas dokumentas, – vargiai įmanoma.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė su tokiais priekaištais nesutinka.
Plano juodraštį pateikė tik Europos Komisijai
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius 15min tvirtino, kad 19 iš 27 ES šalių savo parengtus Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus jau paviešino, tačiau apie tai, kas įtraukta Lietuvos ruošiamame plane, galima tik spėlioti.
„Sunku suvokti, kad galima planuoti visai valstybei svarbias reformas nesikonsultuojant su vietos valdžia. Juo labiau, kad tokioms konsultacijoms įpareigoja Europos Komisija. Ar vėl imituosime dialogą šalies mastu per kelias likusias savaites ar dienas iki RRF plano atidavimo komisijai?“ – piktinosi Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Sunku suvokti, kad galima planuoti visai valstybei svarbias reformas nesikonsultuojant su vietos valdžia, – sakė M.Sinkevičius.
Pasak jo, Vyriausybė šį planą derina su EK – jai pateiktas ir juodraštinis variantas, tačiau socialiniams partneriams jis nerodomas.
„Dialogas yra – nėra, kad būtume visiškai ignoruojami ir nesikalbama su mumis. Bet dialogas nelygiavertis, kai vienoje pusėje sprendžiančioji šalis, kitoje – socialinis partneris, kuris teikia pasiūlymus, prašo ir gauna formalizuotus atsakymus, kad šiuo metu plano pateikti negalime, kad bus tokios ir tokios kryptys, bet tai bendro pobūdžio informacija, kurią teko girdėti jau prieš kelis mėnesius. Mes klausiame, ar EK prašyti to plano, nes tiesiogiai mums nepateikiate“, – piktinosi M.Sinkevičius.
Mes klausiame, ar EK prašyti to plano, nes tiesiogiai mums nepateikiate, – piktinosi M.Sinkevičius.
Kitapus tvoros jaučiasi palikti ir nevyriausybininkai – daugiau nei 100 nevyriausybinių organizacijų (NVO) prieš dvi savaites išplatino viešą laišką premjerei Ingrida Šimonytei, ragindami leisti susipažinti su plano projektu.
Tačiau finansų ministrė Gintarė Skaistė nesutinka su priekaištais, kad socialiniai partneriai buvo pamiršti. Ministrė tvirtina, kad socialiniai ir ekonominiai partneriai įtraukti į plano rengimo procesą nuo pat pradžių, o diskusijos su jais vyko ministerijų lygmeniu.
„Vyriausybė šį finansinį šaltinį laiko integralia Vyriausybės programos dalimi, o ne vienu atskiru produktu, todėl pirmosios diskusijos vyko ministerijų lygiu rengiant Vyriausybės programos įgyvendinimo planą.
Vasario pabaigoje–kovo pradžioje buvo rengiamos viešos konsultacijos dėl Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, diskutuoti kviečiant visuomenės, verslo, socialinius ir ekonominius partnerius. Tose diskusijose kalbėjomės, ką ketinama finansuoti iš RRF fondo lėšų.
Vyriausybė šį finansinį šaltinį laiko integralia Vyriausybės programos dalimi, o ne vienu atskiru produktu, todėl pirmosios diskusijos vyko ministerijų lygiu rengiant Vyriausybės programos įgyvendinimo planą.
Iki šiol vykusio Nacionalinio plano rengimo ir derinimo metu ministerijos pačios bendradarbiavo su socialiniais ir ekonominiais partneriais, diskutavo ir ieškojo geriausių sprendimų“, – 15min sakė ministrė.
Nacionalinės NVO koalicijos direktorė Gaja Šavelė sutinka, kad atskiros ministerijos nevyriausybinėms organizacijoms yra pristačiusios planuojamas Ekonomikos gaivinimo plano priemones, tačiau jos nuolat kito. Aktyviausiai esą bendravo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pristačiusi atskiras plano, kuris bus finansuotas iš RRF fondo, dalis, bet kitos ministerijos tam skyrė mažiau dėmesio.
Bendro plano, visumos, kiek lėšų ir kokios priemonės suplanuotos skaitmenizacijai, žaliajama kursui, nematėme, – apgailestavo G.Šavelė.
Tačiau labiausiai nevyriausybininkai pasigenda bendro plano projekto, kuriame atsispindėtų suplanuotų priemonių visuma.
„Bendro plano, visumos, kiek lėšų ir kokios priemonės suplanuotos skaitmenizacijai, žaliajama kursui, nematėme. Ši Vyriausybė akcentavo, kad dirbs su NVO, įtrauks visus, bet to įtraukimo trūksta“, – apgailestavo G.Šavelė.
„Mes nežinioje“
Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas 15min tvirtino, kad verslo asociacijos dar prastesnėje situacijoje, nes nematė ne tik bendro plano, bet ir atskirų priemonių. Verslo taryba kitą savaitę planuoja susitikti su premjere Ingrida Šimonyte ir aptarti šį klausimą.
„Mes net fragmentų, iš kurių mozaiką galėtume sudėlioti, neturime. Tik nuogirdas girdime, todėl mums tai kelia dar didesnį susirūpinimą nei NVO“, – sakė D.Arlauskas.
Verslo asociacijos vadovas tikino girdėjęs, kad verslo RRF fondo pinigai nepasieks.
„Mes tam tikroje nežinomybėje. Iš skirtingų šaltinių gauname informaciją, kad šiuos pinigus galvojama panaudoti viešajam sektoriui – bet kur konkrečiai, į kokias sritis, į kokius projektus, mes nežinome.
Tas kelia be galo didelį rūpestį, nes daug kalbama, kad reikia verslą modernizuoti, skatinti inovacijas, tam tikros proveržio kryptys turi būti, kurias reikia pamaitinti europiniais pinigais, bet kol kas niekas nieko su mumis nederino. Gal dėl to, kad neplanuoja skirti verslui lėšų, ir nederina?“ – svarstė verslo asociacijos vadovas.
Gal dėl to, kad neplanuoja skirti verslui lėšų, ir nederina? – svarstė D.Arlauskas.
Jis įsitikinęs, kad net tuo atveju, jei lėšos bus skiriamos tik viešajam sektoriui, verslo organizacijos vis tiek turėtų būti įtrauktos į diskusijas, kokiomis kryptimis ir kaip viešąjį sektorių gerinti, nes nuo to priklauso ir verslo sąlygos.
Tiesa, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis tikino jau žinantis, kad verslui pagal Ekonomikos gaivinimo planą ryškaus finansavimo nenumatyta, todėl jo asociacija jo aptarime ir nesistengia aktyviai dalyvauti.
Planą žada paviešinti kitą savaitę
Pasak G.Šavelės, po viešo kreipimosi į I.Šimonytę nevyriausybininkai buvo susitikę su Vyriausybės atstovais, kurie pažadėjo, kad planas bus paviešintas kitą savaitę. Vadinasi, iki termino EK pateikimo bus likę šiek tiek daugiau nei dvi savaitės.
Finansų ministrė 15min sakė, kad iki šiol planas dar nepaviešintas, nes buvo rengiamos naujos priemonės.
„Rengdami nacionalinį planą nebandome iš stalčių traukti senų projektų, o bendradarbiaudami su ekspertais, socialiniais ir ekonominiais partneriais koncentruojamės į ekonominio atsparumo didinimą bei perėjimą prie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo vidutiniu laikotarpiu“, – sakė G.Skaistė.
Rengdami nacionalinį planą nebandome iš stalčių traukti senų projektų, – sakė G.Skaistė.
Paklausta, kada planas bus paviešintas, G.Skaistė tvirtino, kad šiuo metu dėliojami galutiniai integruoto plano akcentai ir jis bus paskelbtas viešai visuomenei susipažinti artimiausiu metu.
„Tuomet kviesime visą visuomenę teikti pastabas ir toliau dalyvauti dialoge – tam balandį bus rengiamos rašytinės konsultacijos, kuriose galės dalyvauti visi norintieji ar negalėję pasisakyti iki šiol“, – žadėjo ministrė.
Tačiau NVO atstovė G.Šavelė įsitikinusi, kad nors tokiam strateginiam dokumentui, apimančiam įvairias sritis, NVO ekspertinė patirtis ir įžvalgos yra labai reikalingos, laiko liko labai nedaug.
„Jei Vyriausybė pirmadienį paviešintų planą, klausimas, kiek laiko sureagavimui turėsime. Kitas klausimas, ar turės laiko inkorporuoti į bendrąjį dokumentą mūsų pasiūlymus“, – svarstė ji.
Jei Vyriausybė pirmadienį paviešintų planą, klausimas, kiek laiko sureagavimui turėsime. Kitas klausimas, ar turės laiko inkorporuoti mūsų pasiūlymus, – svarstė NVO atstovė
Socialiniai partneriai įsitikinę, kad Vyriausybė turėjo šį planą paviešinti kovo mėnesį – tik tuomet būtų įvykęs konstruktyvus bendradarbiavimas.
„Man nesuprantama, kaip tokiu svarbiu klausimu likus kelioms dienoms bandys su mumis kalbėtis ir biurokratiškai paskui sakys, kad informavome, viską aptarėme. Reikia suprasti paprastą dalyką – mes esame prieangyje labai svarbaus istorinio momento – popandeminio laikotarpio, svarbu, kaip išeisime iš jo ir startuosime.
Kitose ES šalyse socialiniai partneriai įtraukiami, bet kaip į mus žiūri? Ar kaip į socialinius partnerius, ar kaip į lobistus, kurie turi interesų... Bet, jei ir NVO neįtraukiama, tai apskritai į pilietinę visuomenę žiūrima, kaip į kažkokį šašą, kurį reikia nukrapštyti“, – piktinosi D.Arlauskas.
Jam antrino ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas M.Sinkevičius. Jis tiki, kad dialogas įvyks, tačiau išreiškė abejonę, ar jis bus produktyvus.
„Laiko liko geros dvi savaitės, tai ką galima pasakyti, pasiūlyti? Manau, kad bus dėl šauktuko ar varnelės – pašnekėjome, išgirdome, neatsižvelgėme ar iš dalies atsižvelgėme. Renkasi strategiją, kad kuo mažiau intervencijos iš šalies – mes padarėme, turite tikėti ir jūs, jei netikite, turite prisitaikyti.
Kol kas šis vilkinimas pristatyti planą ir išsamiai aptarti jį su socialiniais partneriais kelia didelį susirūpinimą, kad negalėdami prisidėti kuriant jo turinį, tapsime tik vykdytojais. O tai, mano nuomone, absoliučiai prieštarauja pačiam RRF tikslui – kiekvienai valstybei susitarti viduje dėl esminių ir reikalingų reformų“, – mano savivaldos atstovas.
Turėsime amžiną kuriozą, kad Vilnius žino geriau, ko reikia regionams, – apgailestavo savivaldos atstovas
Jis įžvelgia grėsmę, kad tokiu atveju sprendimai, paliesiantys regionus Lietuvoje, kils ne iš savivaldybių pasiūlymų, o bus nuleisti iš Vyriausybės rūmų.
„Turėsime amžiną kuriozą, kad Vilnius žino geriau, ko reikia regionams“, – apgailestavo savivaldos atstovas.
Kur bus įlieti 2,2 mlrd. eurų
G.Skaistė tvirtino, kad rengdama nacionalinį planą, Lietuva yra išskyrusi septynias komponentų kategorijas, kurioms numatoma naudoti fondo lėšas: žalioji pertvarka; skaitmeninė transformacija; sveikata; socialiniai reikalai; mokslas ir inovacijos; švietimas; viešasis valdymas.
Pasak jos, žalioji pertvarka ir skaitmeninė transformacija yra visos ES prioritetai, kuriems kiekviena šalis narė turi skirti mažiausiai, atitinkamai 37 ir 20 proc. RRF fondo lėšų. Kiti nacionalinio plano projekte išskirti prioritetai yra susiję su Europos Tarybos rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimu.
M.Sinkevičius atkreipia dėmesį, kad RRF reglamentas numato, kad planuojamos reformos ir investicijos turi prisidėti ir prie regioninių skirtumų mažinimo, tačiau tvirtina, jog iki šiol savivalda nežino, ar tai bus įtraukta į planą ir kaip tai atrodys.
G.Skaistė tvirtino, kad regionams didžiausią poveikį turės reformos ir investicijos švietimo, sveikatos ir socialinėse srityse, kurios nukreiptos į tolygų kokybiškų viešųjų paslaugų prieinamumą.
„Taip pat regionams aktuali daugiabučių renovacija, viešojo transporto taršių transporto priemonių keitimas netaršiomis, vystoma elektromobilių įkrovimo infrastruktūra, skaitmeninimo sprendimai“, – regionams skirtas priemones vardijo finansų ministrė.
Dalis pajamų iš RRF fondo bus įtraukta ir patikslintame 2021 m. biudžete, kurį Vyriausybė planuoja pateikti Seimui.
