Latvių „Primekss“ gyvuoja jau du dešimtmečius, tačiau įmonės proveržis įvyko tik visai neseniai, kai latviai patentavo ypatingą betoną, kuris yra brangesnis už įprastą, tačiau ilgaamžiškesnis, patvaresnis ir ne toks kenksmingas aplinkai.
Laboratorijoje dirbti su betonu įmonė pradėjo tik gavusi „Junckerio plano“ pinigų. Latvija, kaip ir Lietuva, yra labai priklausoma nuo Europos Sąjungos paramos – Briuselio parama prie bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prideda net 1,2 proc.
„Mes ne bananų respublika. Mes turime būti modernūs“, – paaiškina Europos Sąjungos pinigus Latvijoje skirstančios organizacijos vadovas.
Brokas išlįsdavo po pusmečio
Jānis Ošlejis, „Primekss“ generalinis direktorius, Rygoje žurnalistams pasakojo, kad 1997 metais, kai tik įkūrė įmonę, klodavo grindų dangą. Tačiau, praėjus vos pusmečiui po vieno ar kito projekto įgyvendinimo, jiems skambindavo nepatenkinti klientai. Mat danga trūkinėdavo, lupdavosi.
Įmonė ilgainiui išsiaiškino, kad dėl to kalta ne pati danga, o betonas, ant kurio ji klojama. Negavę medžiagos, kokios jiems reikia, latviai ėmėsi patys tyrinėti betoną, o galiausiai jį patentavo ir dabar tikina, kad niekas kitas tokios technologijos neturi.
„Visos medžiagos kasmet tobulėja – automobilis sveria 500 kilogramų mažiau nei prieš dešimt metų, ir yra tvirtesnis, patvaresnis. Tačiau betonas ilgai buvo vienodas, mat visi galvojo išmanantys, kas tai yra ir kaip jis gaminamas“, – kalbėjo J.Ošlejis.
Jo teigimu, įmonės gaminamas betonas yra 50 proc. stipresnis už įprastinį, greičiau instaliuojamas, anglies dvideginio emisija – net 40 proc. mažesnė. Gaminant betoną, į aplinką išleidžiama daug CO2, todėl, kuo mažiau sunaudojama betono, tuo aplinkai nuo to geriau.
„Mes pridedame gerų medžiagų, brangių chemikalų. Laikas laboratorijoje taip pat brangus. Visa tai kelia kainą. Bet mūsų betono reikia 40 proc. mažiau. Taigi galutinė projekto kaina yra mažesnė. Štai kodėl augame taip greitai“, – 15min sakė J.Ošlejis.
Ketina išsipūsti iki 500 mln. eurų
Dabar įmonės metinė apyvarta siekia apie 37 mln. eurų per metus. Tačiau 2025 metais, tvirtai dėsto bendrovės direktorius, ji išaugs net iki 500 mln. eurų.
„Primekss“ dirba su gerai žinomomis bendrovėmis – „Ikea“, „Lidl“, „Maxima“, „Rimi“, „Volvo“, „Depo“ ir t.t.
„Ikea“ Šiaurės Europoje per devynerius metus nepirko betono iš kitų pardavėjų, tik iš mūsų“, – gyrėsi įmonės direktorius.
Paramą investicijoms į betono tyrimus įmonė gavo iš Europos Sąjungos – iš pradžių Briuselis skyrė reikalingų lėšų patentui gauti, vėliau finansavo gamyklos pritaikymą naujos kartos betono gamybai.
Pati įmonė tikslių sumų neatskleidė, tačiau faktas, kad Latvija yra smarkiai priklausoma nuo Europos Sąjungos paramos. Visai kaip Lietuva.
„Ne bananų respublika“
Latvija iš Europos Sąjungos kasmet gauna apie milijardą eurų ir dėl to BVP auga 1,2 proc. daugiau nei kad augtų be Briuselio įsikišimo.
„Mes nesame bananų respublika, mes turime būti modernūs – žurnalistams Rygoje aiškino Andris Ozolinis, Latvijos investicijų ir vystymosi agentūros direktorius. – Mums reikia galvoti apie inovacijas, apie tai, kaip pritraukti jaunimą, nes jis labiausiai skatina modernizaciją.“
Mes nesame bananų respublika, mes turime būti modernūs – žurnalistams Rygoje aiškino Andris Ozolinis, Latvijos investicijų ir vystymosi agentūros direktorius.
Kai Europos Sąjungos parama sulėtėjo 2016 metais, Latvijos ekonomikos augimas susitraukė iki 2 proc., o, Briuseliui vėl atrišus kapšus, ūkis auga po 4 proc. per metus.
2014-2020 metais daugiausia europinės paramos gaus Latvijos žemės ūkio sektorius – 1,7 mlrd. eurų, transportas – 1,2 mlrd. eurų, švietimas, tyrimai ir inovacijos – 0,9 mlrd. eurų, žalioji ekonomika ir aplinkosauga – 0,8 mlrd. eurų, smulkus ir vidutinis verslas – 0,7 mlrd. eurų.
Daugiausia investicijų Latvijoje reikalauja mažos ir vidutinės įmonės, kurios yra rizikingesnės, joms sunkiau skolintis, įmonės kenčia ir dėl prastos demografinės padėties.
„Junckerio planas“
„Rinkoje yra labai daug pinigų, tačiau investicijų trūksta. Be to, dėl neseniai buvusios krizės, valstybės laikosi fiskalinės disciplinos, todėl trūksta ir viešojo sektoriaus investicijų“, – kalbėjo Martinis Zemitis, Europos Komisijos atstovybės Latvijoje ekonomistas.
Todėl buvo sukurtas vadinamasis „Junckerio (Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris) planas“, pagal kurį iki 2022 metų verslui visoje Europoje ketinama padalinti apie 630 mlrd. eurų.
„Šis planas yra skirtas paremti aukštesnės rizikos projektams, kurie neturi kitų galimybių gauti reikalingo finansavimo. Be to, kai kurie projektai, tarkime, investicijos į energetinį efektyvumą, reikalauja „kantresnių pinigų“, – aiškino M.Zemitis.
15min kelionę į Rygą apmokėjo Europos Komisija. Straipsnio turiniui tai jokios įtakos neturi.