Baltarusių sukurtas žaidimas internete „World of Tanks“ yra nemokamas, tačiau jei nori įsigyti papildomų statinių, pavyzdžiui, vietą garaže ar kitų atributų, reikia mokėti po kelis eurus, o už tankus tenka pakloti ir po kelias dešimtis eurų. Žaidžiant apetitas auga kaip ir išlaidos. Žaidimas, kuriame vyksta kova tankais, Lietuvoje yra populiarus, nes vien tik per 2015-2016 metus žaidimo platformą prižiūrinti bendrovė pervedė 307 tūkstančius eurų PVM.
Šios sumos kasmet tik didės, į biudžetą PVM pateks vis daugiau, bet, deja, ne už visus žaidimus galima susimokėti lietuviškomis kortelėmis, – sako A.Rumiancevas.
O per du šių metų ketvirčius – jau 86 tūkstančius eurų, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos 15min pateikti duomenys.
Tai reiškia, kad per dvejus su puse metų Lietuvos gyventojai šiam žaidimui išleido apie du milijonus eurų.
PVM į Mokesčių inspekcijos sąskaitą pervedė Kipre registruota baltarusių įmonė „Wargaming public company limited“.
Žaidėjai išleido du milijonus
„League of legends“ žaidimas internete taip pat nesiskundžia populiarumu Lietuvoje. Kovotojai internete taip pat atvėrė pinigines, nes šį žaidimą organizuojanti Airijos bendrovė „Riot games limited“ už 2015-2016 metus pervedė 281 tūkstantį eurų PVM. Dar 73 tūkstančius eurų – už pirmus du šių metų ketvirčius.
Taigi Lietuvos žaidėjai vien tik šiam žaidimui jau išleido apie 1,7 mln. eurų. Tiesa, išleido greičiausiai daugiau, nes žaidimų rengėjai privalo mokėti PVM per MOSS sistemą nuo 2015 metų sausio 1 dienos.
Įvairius žaidimus siūlanti belgų kompanija „Travian games“ pernai pervedė 54 tūkstančius eurų, o už šių metų sausį-birželį – jau 14 tūkstančių eurų, rodo Mokesčių inspekcijos pateikti duomenys.
Virtualūs kariautojai kosmose irgi mielai išlaidauja. Žaidimo „Eve online“ savininkai Vokietijos bendrovė „CCP HF“ pernai pervedė 19 tūkstančių eurų, šįmet jau 5 tūkstančius.
Pervedamos sumos auga kasmet
Tai tik kelios žaidimų platformos, mokančios PVM Lietuvai. Kaip 15min teigė VMI Atrankos ir paramos auditui departamento direktorius Valdas Buginskis, elektronines paslaugas Lietuvos gyventojams teikiančios užsienio bendrovės yra registruotos MOSS sistemoje. Tai ne tik žaidimai, bet ir įvairiausios kitos elektroninės paslaugos.
Už 2015 m. Lietuvai visi paslaugų teikėjai iš užsienio pervedė 2,4 mln. eurų, 2016 m. – 3,9 mln., o šįmet per šešis mėnesius – jau 2,6 mln. eurų. Taigi suma kasmet didėja, nes auga ir žaidėjų išlaidos.
Tačiau šios sumos galėtų būti gerokai didesnės, jei visi žaidimų savininkai leistų atsiskaityti lietuviškomis kortelėmis, sako žinomas interneto žaidimų kritikas Artūras Rumiancevas. „Šios sumos kasmet tik didės, į biudžetą PVM pateks vis daugiau, bet, deja, ne už visus žaidimus galima susimokėti lietuviškomis kortelėmis. Tad mūsų žaidėjai dažnai priversti pirkti korteles kitose šalyse, tad PVM lieka jau toms valstybėms“, – aiškino A.Rumiancevas.
Kodėl taip atsitiko? Padirbtų ir pavogtų kortelių būta tiek daug, kad Lietuva anksčiau buvo nepatikima kai kurioms žaidimų platformoms, tad atsiskaityti su lietuviškomis kortelėmis iki šiol negalima. Žaidėjai perka kodus užsienyje, prašo draugų nupirkti ir atsiųsti.
Tačiau tai turi keistis, įsitikinęs interneto žaidimų kritikas. Pasak jo, ES teisė draudžia bet kokius ES piliečių ribojimus, jei šie nori atsiskaityti už elektronines paslaugas, pavyzdžiui, perkant tanką žaidime. „Dėl to turėtume skųstis ir stengtis, kad Lietuva būtų išbraukta iš juodų sąrašų“, – mano A.Rumiancevas.
Moka ir „Netflix“
PVM į Lietuvos biudžetą plaukia ne tik iš žaidimų savininkų. Už serialus ir filmus lietuviai taip pat linkę kasmet mokėti vis daugiau. Nors žiūrėti serialus per „Netflix“ galima visai neseniai, bet per 2015-2016 m. Nyderlandų bendrovė „Netflix International“ sumokėjo 72 tūkstančius eurų, o už šių metų du ketvirčius – 56 tūkstančius eurų.
Apgyvendinimo užsakymo sistema „Booking“ taip pat priversta mokėti, nes turi oficialiai registruotą bendrovę Lietuvoje. Pernai ji pervedė 35,5 tūkstančių eurų PVM, o šįmet už pusmetį – jau 43,2 tūkstančius, kai užpernai – tik 9,2 tūkst.