VSD pažymoje teigiama, kad už sprendimą su ta viena Ūkio ministerijos darbuotoja buvo atsiskaityta čekiais. Paramą skyrė Lietuvos verslo paramos agentūra, kurią kontroliavo Ūkio ministerija.
Nuo 2006 metų liepos 6 dienos Ūkio ministerijai vadovavo Vytas Navickas, o pirmoji sutartis dėl paramos buvo pasirašyta 2006 m. pabaigoje. Papildoma parama projektui buvo skirta ir vėliau, vadovaujant tam pačiam ministrui.
Pavyzdžiui, 2008 metais liepą V.Navickas pasirašė dėl papildomo finansavimo projektui 8 mln. litų. Paramos dalis – iki 75 proc. viso projekto vertės.
V.Navickas buvo tuometinio premjero Gedimino Kirkilo Vyriausybės narys. G.Kirkilas yra prisiekęs teniso žaidėjas.
Tiesa, Finansų ministerija tuo metu nesutiko, kad tokia parama būtų skiriama komplekso statybai. VSD pažymoje rašoma, kad 2006 metų gegužę koncerno prezidentas Darius Mockus paklausė G.Kirkilo, kuris tuomet dar buvo krašto apsaugos ministras, kodėl Finansų ministerija blokuoja daugiafunkcio sporto ir sveikatingumo komplekso statybas Vilniuje. G.Kirkilui atsakius, kad jis nežino, D.Mockus jam parašė: „Blogai teigti vieną, elgtis atvirkščiai. Rimti į ateitį žvelgiantys taip nesielgia.“ Galiausiai tuometinis krašto apsaugos ministras pažadėjo „padirbėti“, kad kompleksas atsirastų.
Politikas BNS atskleidė bendravęs su „MG Baltic“ vadovu komplekso statybų klausimais, nes pats žaidžia tenisą ir pažįsta D.Mockų iš šios aplinkos. „Visos verslo įmonės bando daryti įtaką sprendimų priėmėjams. Jos konkuruoja tarpusavyje, ginčijasi, bet visa tai gali būti daroma ir teisiniais būdais“, – kalbėjo G.Kirkilas.
Vis dėlto jis apgailestavo, kad buvimo ministru pirmininku metu tokio pobūdžio informacijos negaudavo. Politikas taip pat piktinosi, kad pažyma apie „MG Baltic“ poveikį yra neišsami.
15min susisiekus su tuometiniu ūkio ministru, o dabar Edukologijos universiteto profesoriumi Vytu Navicku, šis paprašė paskambinti vėliau, ir daugiau telefono ragelio nekėlė.
Kaip skelbia VSD, „MG Baltic“ interesams atstovavo buvusi Ūkio ministerijos darbuotoja, kurios pavardė pažymoje užtušuota.
„Pastarajai buvo atsilyginama dovanų čekiais. Į neskaidrias schemas taip pat buvo įtraukti ir tuometiniai Kūno kultūros ir sporto departamento atstovai“, – skelbiama VSD pažymoje (pavardės užtušuotos).
Kūno kultūros ir sporto departamentui tuo metu vadovavo Algirdas Raslanas. Tačiau jis 15min tvirtino, kad departamentas niekaip negalėtų ko nors paveikti.
„Mums tik reikėjo surašyti pagrindimą, kodėl reikia tokio aikštyno. O jo Vilniui iš tiesų reikėjo, nes net nebuvo kur rengti turnyrų. Buvo likusios tik Sereikiškių parko aikštelės“, – 15min pasakojo A.Raslanas.
Pasak jo, tuomet buvo juntamas ir Vyriausybės noras kuo greičiau pastatyti teniso aikštyną.
„Mes, kaip departamentas, buvome biednas ir jokių finansinių klausimų nesprendėme. Tačiau aš neprisimenu, kad kažkas būtų dėl to spaudęs ar paveikęs – turėti teniso aikštyną buvo visų bendras noras, ypač prie to prisidėjo teniso entuziastai“, – pasakojo A.Raslanas.
Buvo susiję giminystės ryšiais
VSD pažymoje taip pat teigiama, kad paramos projektą rengė asmuo, kurio sutuoktinė tuomet vadovavo Ūkio ministerijos skyriui. Pavardės ir konkrečios pareigybės pažymoje užtušuotos.
Teniso akademijos statybos prasidėjo 2007 metais, aikštyno projektą vykdė viešoji įstaiga Vito Gerulaičio vardo teniso akademija, o iniciatorius buvo UAB „Teniso pasaulis“. Šią kontroliavo „MG Baltic“ atstovai. Patį aikštyną statė koncernui priklausanti „Mitnija“.
„Koncernas siekė, kad projektas būtų finansuojamas 100 proc. ir į jį nereikėtų investuoti nuosavų lėšų“, – skelbiama VSD pažymoje.
Čia teigiama, kad Finansų ministerija ir Konkurencijos taryba priešinosi pateiktam projekto finansavimo modeliui. Anot jų, projektui negalėjo būti skiriama tokia suma, kokia buvo nurodyta paraiškoje.
