Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Už „Nutella“ brangiau nei lietuviai moka tik slovakai ir latviai

Kai kurios prekės Lietuvoje yra gerokai brangesnės nei kitur Europoje, rodo tyrimas. Pavyzdžiui, „Nutella“ pigesnė net Vokietijoje ir Belgijoje. Tiesa, tyrimo metu tikrintos kainos tik 12-oje Europos valstybių.
„Nutella“
„Nutella“ / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Teisingumo ministerijos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) užsakymu atliktas maisto prekių kainų palyginimo tyrimas, kurio metu buvo lyginamos 40 skirtingų maisto prekių kainos 12 ES valstybių internetinėse parduotuvėse.

Kaip matyti iš atlikto tyrimo, maisto produktų kainos sparčiai vejasi ES vidurkį: nė už vieną žinomo gamintojo maisto prekę mūsų šalies piliečiai nemoka mažiausios kainos, o kai kuriais atvejais net lenkiame ES šalyse parduodamo to produkto vidutinę kainą. Tiesa, nė už vieną prekę, kurios kainos buvo lygintos, nemokame ir didžiausios kainos.

Pavyzdžiui, juodosios arbatos „Lipton Yellow Label Tea“ pakuotė Lietuvoje yra ketvirta pagal brangumą 12 valstybių ir kainuoja 1,57 Eur (Vokietijoje – 2,24 Eur, Prancūzijoje – 1,12 Eur, Lenkijoje – 1,28 Eur).

Populiaraus 600 gramų šokolado ir riešutų kremo „Nutella“ pakuotė mūsų šalyje yra trečia pagal brangumą ir kainuoja 4,99 Eur (brangiau moka tik Slovakijos ir Latvijos gyventojai, o Vokietijoje ši prekė kainuoja 3,03 Eur, Belgijoje – 3,32 Eur).

Tačiau už vieną litrą pieno Lietuvos gyventojai moka beveik mažiausią kainą – 0,95 Eur (pigiau moka tik lenkai ir estai, o Belgijoje šis produktas kainuoja 1,15 Eur).

Daugiau informacijos apie tyrimą žadama pateikti ketvirtadienį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos