Prieš kelerius metus bankų klientai, prašantys paskolos būstui, privalėjo pasinaudoti Finansų ministerijos įsteigtos UAB „Būsto paskolų draudimas" paslaugomis ir apdrausti paskolą. Vėliau toks reikalavimas buvo panaikintas, ir norinčiųjų „išlaidauti draudimui" labai sumažėjo. Kaip jau rašė LŽ, kredito draudimo paslauga pasinaudojo 27 proc. visų žmonių, kurie iš bankų pasiskolino lėšų būstui įsigyti. Už būsto kreditų draudimą jie sumokėjo vidutiniškai po kelis tūkstančius litų.
Lietuvoje visų išduotų būsto paskolų likutis pernai metų pabaigoje siekė 19,7 mlrd. litų.
UAB „Būsto paskolos draudimas" (BPD) direktorė Gitana Griškėnienė LŽ teigė, kad šiuo metu turimas būsto paskolas yra apdraudę daugiau nei 40 tūkst. žmonių.
Pasak jos, liepos mėnesio duomenimis, 339 būsto paskolas apdraudę asmenys, negalintys už jas mokėti, dėl to prarado už kreditą įsigytą būstą. Šiuo metu BPD bendrovė moka įmokas bankams už daugiau kaip 200 savo klientų.
Valstybės įkurtos įmonės atstovai kilus krizei ne iš karto susigriebė, kad nemokių klientų masiškai daugėja, ir šie žmonės pagrįstai tikisi draudimo bendrovės, kuriai mokėjo įmokas, paramos.
Galimybė „atsitiesti“
LŽ jau rašė, kad šių metų pradžioje, kai beveik 10 tūkst. žmonių kiekvieną mėnesį likdavo be darbo ar stabilių pajamų ir tapo nepajėgūs mokėti už paskolas bankams, paaiškėjo, kad net ir apdraudusiųjų paskolas būstai parduodami iš varžytinių, o jiems patiems dar lieka ir nemenka skola bankams, mat nekilnojamojo turto vertė gerokai smukusi.
Valstybės įkurtos įmonės atstovai kilus krizei ne iš karto susigriebė, kad nemokių klientų masiškai daugėja, ir šie žmonės pagrįstai tikisi draudimo bendrovės, kuriai mokėjo įmokas, paramos. Tik gegužės pabaigoje BPD bendrovė pakeitė draudimo taisykles ir šiuo metu už nemokius savo klientus jau metai laiko moka įmokas bankams.
„Dabar nemokiems klientams sudarome sąlygas metus nemokėti bankams paskolos, mat tai už juos daro draudimo bendrovė. Tačiau ne kiekvienas apsidraudęs asmuo gali tikėtis, kad mes už jį mokėsime. Į tai pretenduoti klientas gali tik tada, jei prarado darbą arba smarkiai sumažėjo jo pajamos dėl ilgalaikės ligos, vieno sutuoktinių mirties ir pan. Kitas pagrindinis reikalavimas – neturėti kito turto, nes, pavyzdžiui, 5 butus turintis asmuo privalo savarankiškai spręsti problemas – išnuomoti juos ar parduoti, kad ir už mažesnę kainą. Įvertiname kliento finansinę padėtį, jo šeimos narius ir žiūrime, ar susimokėjęs už paskolą jis dar turi pakankamai lėšų pragyventi", – dėstė BPD direktorė G.Griškėnienė.
Drausti paskolų neskuba
Vėliau žmonės, gavę tokią paramą ir galimybę metus „atsitiesti", turės padengti šias už juos sumokėtas lėšas per ne ilgesnį nei 10 metų laikotarpį.
Turintys būsto paskolas, tačiau jų neapdraudę asmenys gali tai padaryti bet kada, tačiau, pasak bendrovės direktorės, žmonės neskuba drausti savo paskolų.
G.Griškėnienės teigimu, žmogui, už kurį bendrovė metus moka paskolą, priskaičiuojama visa už jį sumokėta suma, dar pridedant 2,5 proc. administravimo mokestį. „Kaip bus išdėstyta draudimo bendrovei grąžintina suma, priklausys nuo žmogaus pasirinkimo. Tarkim, žmogaus mėnesio įmoka bankui su palūkanomis yra 3 tūkst. litų. Vadinasi, per metus už jį bankui sumokėsime 36 tūkst. litų. Tiek jis mums ir turės grąžinti dar pridėjus administracinį mokestį, t. y. 900 litų, per tiek laiko, kiek jam priimtiniausia, tačiau ne ilgiau kaip per 10 metų. Pasirinkęs maksimalų laikotarpį žmogus kas mėnesį papildomai mokės 300 litų", – aiškino ji.
Turintys būsto paskolas, tačiau jų neapdraudę asmenys gali tai padaryti bet kada, tačiau, pasak bendrovės direktorės, žmonės neskuba drausti savo paskolų. „Dalis žmonių jau susidūrė su nemokumo problema, tad jie apdrausti paskolos jau nebegali. Šiandien gerai gyvenantieji negalvoja, kad gali prarasti darbą ar atsitikti kokia kita nelaimė, todėl nesidraudžia", – konstatavo ji.
Tuo metu Jūratė Gumuliauskienė, „Swedbank" Finansavimo departamento direktorė, LŽ teigė, esą būsto paskolų draudimas nėra taikomas jau suteiktoms paskoloms pagal BPD ir banko reikalavimus, neva paskola BPD visada buvo draudžiama tik jos suteikimo metu. Anot jos, BPD apdraustų paskolų dalis sudaro apie 18 proc. banko suteikto būsto paskolų portfelio.
Dalį skolos nurašys
Tuo metu Latvijoje prastėjanti blogų būsto paskolų padėtis privertė valdžios atstovus tartis su komerciniais bankais dėl paramos skolininkams. Kaip savaitės pradžioje pranešė ELTA, Latvijoje veikiantis Švedijos bankas „Swedbank" teigia, kad jau pasirengęs tam tikromis sąlygomis nurašyti 10 proc. privačių skolininkų skolų. Taip didžiausias Latvijos komercinių bankų asociacijos narys iš esmės pritaria valstybės garantijų privačioms būsto paskoloms suteikimo modeliui. Latvijos komercinių bankų asociacijos pirmininkas Teodoras Tverijonas yra sakęs, kad svarstomi du galimi modeliai. Pasak jo, remiantis pirmuoju modeliu, valstybė kurį laiką laiduotų, kad paskolos bus grąžintos. Pasirinkus antrąjį modelį, paskolos būtų restruktūrizuotos, o valstybė tam tikrą laikotarpį už jas laiduotų. Darbo grupė rekomenduoja Vyriausybei laikytis antrojo modelio, pagal kurį paskola būtų dalijama į dvi dalis – 20 ir 80 procentų. Pirmoji dalis būtų įšaldoma laikotarpiui, kol vykdoma programa, ir skolininkas neturėtų mokėti nei įmokų, nei palūkanų. Įmokos mokamos tik nuo 80 proc. paskolos.
