Restoranai tikėjosi tokio sprendimo
Apie 60 restoranų ir kavinių Lietuvoje valdančios įmonės „Amber Food“ vadovas ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas Gediminas Balnis 15min tvirtino, kad, kitoms Europos šalims skelbiant karantinus, tokio sprendimo tikėjosi ir Lietuvoje.
„Mes tam ruošėmės, tik maniau, kad nuo penktadienio ar ketvirtadienio įves karantiną. Klientų srautai jau dabar sumažėję 60 proc. ir daugiau. Suprantame, kad yra tokia būtinybė, neišvengiamumas, nes nesužiūrėsime, kas atitvarus pasidaręs, o kas ne.
Negali nieko kaltinti – ne pirma tokia šalis esame. Jau Lenkija, Vokietija, Prancūzija uždarytos“, – vardijo G.Balnis.
Šiuo metu maitinimo tinklo vadovai dėlioja, kaip reikės gyventi ateinančias tris savaites, kai veikla bus nutraukta: kiek restoranų palikti gaminti maistą išsinešti, kiek darbuotojų išleisti į pilnas ar dalines prastovas.
Situaciją supranta
Baro „7 fridays“ vadovas Arūnas Zubinas 15min sakė, kad situacija yra dviprasmiška. Iš vienos pusės, verslo stabdymą jis vertina neigiamai.
„Iš kitos pusės, gyvename visuomenėje ir matome, kas darosi, todėl kažkokių veiksmų valstybė turi imtis, kad sutvarkytų situaciją“, – kalbėjo jis.
A.Zubino teigimu, šiuo metu bus stebimi tolesni valstybės veiksmai bei kokia pagalba verslui ir darbuotojams bus siūloma.
„Bus labai sunku. Baisu ne tai, kad dabar stabdoma kelioms savaitėms, bet puikiai suprantame, kad stabdoma praktiškai iki pavasario. Jokie pagerėjimai nenusimato, matome, kas darosi pasaulyje. Klausimas, kaip žmonės jausis po kelių mėnesių, su švininiu dangumi uždaryti namie“, – svarstė jis.
Baro savininkas tikino, jog planuojama dirbti tol, kol bus leidžiama. Tiesa, sostinės kavinė „Amatininkų užeiga“ praėjusią savaitę pranešė užverianti duris iki balandžio. Pasak A.Zubino, tai įvyks natūraliai, tačiau jis nenorėtų atsisveikinti su darbuotojais.
„Tai jauni žmonės, kiti turi šeimas, norėtume kažkaip padėti, jiems pragyventi reikia. Labai lengva, užsidarai, išvaikai žmones, klausimas, ką jiems daryti“, – svarstė jis.
A.Zubinas sakė, jog jiems iš valstybės reikėtų pagalbos tariantis su nuomotojais dėl patalpų nuomos. Taip pat pagalbos darbuotojams.
„Ne mums, o darbuotojams reikia pagalbos. Mes galime pragyventi pusmetį ir negaudami pajamų, bet darbuotojams reikia padėti. Reikia suprasti, kad žmonės turi nuomojamus butus. Ką jiems daryti? Kitas dalykas, visos patalpos yra nuomojamos ir turi būti galvojama, ką daryti su nuoma. Nė vienas verslas negali sau leisti mokėti, bent jau Vilniaus centre, nuomą 6 mėnesius negaudamas pajamų. Tai neįmanoma“, – 15min aiškino verslininkas.
Reikės vėl susispausti
„Kitokių būdų nėra, reikės susispausti ir solidariai išgyventi. Kažin ko čia ir nesugalvosi, kai įmonės apyvarta sumažėja iki minimumo“, – pridūrė „Amber Food“ vadovas.
Planuojama, kad maždaug iš 60 restoranų maistą išsinešti gamins 30–40 proc., tačiau G.Balnis nesitiki, kad jie uždirbs dideles apyvartas, nes jau pirmas karantinas parodė, kad namuose dirbantys gyventojai gaminasi patys.
„Kas buvo į maisto išsinešimą orientuoti, tiems mažiau skauda. Labiausiai skaudu tiems, kurie į turistus orientavosi.
Pati saugiausia vieta srautų prasme atrodė oro uostai – atrodė, kad ten lankytojų bus dešimt metų į priekį. Bet dabar saugiausia vieta tapo didžiausiu apyvartos kritimu“, – kaip pandemija pakeitė maitinimo sektoriaus verslą, atkreipė dėmesį restoranų vadovas.
„Čili pica“ tinklo vadovas Jonas Karosas mano, kad valdžia padarė daug klaidų ir dabar stengiasi pavyti traukinį.
„Tai keistas sprendimas žinant, kad dar prieš savaitę, norint laimėti Kaune rinkimus, buvo leidžiama kone pilna „Žalgirio“ arena“, – sakė jis.
Sporto klubai dar neatsitiesė
Sporto klubų „Impuls“ ir „Lemon gym“ generalinis direktorius Vidmantas Šiugždinis 15min taip pat tvirtino esantis nusivylęs siūlymu uždaryti sporto klubus.
„Tas sprendimas yra kritinis sveikatingumo verslui, nes uždarius klubus negausime jokių pinigų, kaip ir pirmą kartą, narystės bus sustabdytos visiems klientams. Esame labai nusivylę šiuo sprendimu, nes sveikatingumo veikla yra svarbi palaikant fizinę ir psichologinę būklę“, – komentavo V.Šiugždinis.
Jei Vyriausybė priims sprendimą uždaryti sporto klubus, darbuotojus vėl planuojama leisti į prastovas. V.Šiugždinis apgailestavo, kad įmonės veikla stabdoma nepavykus atsitiesti dar po pirmojo karantino.
„Planas buvo kelių metų laikotarpiu atsitiesti po pirmojo karantino, bet yra kaip yra. Tikrai nepavyko atsitiesti per vasarą, kuri buvo net ne tokia gera“, – pridūrė vadovas.
Paramą ketinama atnaujinti
Uždaryti verslai gręžiasi pagalbos į Vyriausybę. Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIIM) jau parengusi planą, kaip valstybė galėtų paremti nukentėjusius nuo antrosios bangos verslus.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka 15min praėjusią savaitę tvirtino, kad šį kartą didžiausias dėmesys bus skiriamas dviem priemonėms: vėl ketinama atnaujinti lengvatinių paskolų nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams teikimą ir praplėsti subsidijas galinčių gauti įmonių ratą.
Pasak jos, subsidijas, kurios iki šiol buvo dalijamos tik mikroįmonėms, turinčioms iki 9 darbuotojų, dabar galės gauti visos labiausiai nukentėjusios įmonės – nepriklausomai nuo dydžio. Kaip ir mikroįmonių atveju, subsidijos dydis būtų siejamas su sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dydžiu.
Bus daugiau išlaidų
Nors prastovos uždaromiems verslams išlieka svarbi priemonė, G.Balnis sveikino ir kitas subsidijas.
„Dabar tas sezonas, kai atsiranda šildymo kaštai, todėl gerai, kad neapsiribojama vien darbuotojais. Jei kažkas pagalves ir turėjo, tai per pirmą karantiną tas santaupas bus išleidę. Džiugu, kad kalbama ir apie subsidiją, nes nors darbuotojų atlyginimai yra svarbi sąnaudų grupė, bet yra ir nuoma, ir komunalinės paslaugos, ir dezinfekavimo, valymo priemonės“, – vardijo pašnekovas.
Subsidijas, susietas su sumokėtu GPM, G.Balnis vadino socialiai teisingu kriterijumi, nes atlyginimus legaliai mokėjusios ir mokesčių nevengusios įmonės gaus daugiau.
Tiesa, verslininkai pasigenda kompensavimo už nuomą priemonės, kuri jau pasibaigusi ir nebeplanuojama jos pratęsti.
Kino teatro vadovė: jei bus parama, tai karantinas – gerai
Mažiausiai trims savaitėms duris užvers ir kino teatrai, kurie ir dabar skundėsi lankytojų trūkumu.
Kino teatro „Pasaka“ vadovė Andrė Balžekienė 15min teigė, kad stebint paskutines viruso plitimo tendencijas sprendimas įvesti visuotinį karantiną jai nebuvo netikėtas. Ji sakė, kad šįkart nėra tiek daug baimės kaip prieš pirmąjį karantiną.
„Tai yra geresnis sprendimas, jeigu bus pritaikomos valstybės pagalbos priemonės, kaip buvo pirmojo karantino metu. Tai yra geresnis sprendimas, negu leisti veikti kino teatrams, į kuriuos, pavyzdžiui, per savaitgalio dieną ateina 15 žmonių“, – tikino ji.
Kino teatro vadovė tikisi, kad nereiks atleisti darbuotojų.
„Abiejų kino teatrų patalpas nuomojamės. Taip pat nesinorėtų, kad pasibaigus karantinui būtume praradę darbuotojus“, – kalbėjo ji.
Netiki, kad karantinas truks tik tris savaites
SPA centrai irgi turės priverti duris, o jų vadovai abejoja, ar pakaks tik trijų savaičių karantino.
„Royal Spa Residence“ Birštone vadovas Rimantas Šimkevičius teigia, kad tris savaites karantino būtų įmanoma išgyventi, tačiau uždarymas truks kur kas ilgiau.
„Pradėkime nuo to, kad bus trys mėnesiai, o ne trys savaitės, jeigu jau pažiūrėtume į pasaulinę praktiką. Čia labiau triukas“, – 15min sakė verslininkas.
„Tris mėnesius nevykdyti veiklos ir turėti sąnaudas... Į tai atsakymas paprastas: padėtis yra daugiau nei liūdna“, – pridūrė jis.
Laukia konkretaus paramos plano
Anot R.Šimkevičiaus, blogiausia tai, kad institucijos deramai nepaaiškina, kokios paramos verslui priemonės veiks antrojo karantino metu.
„Jeigu siųsime darbuotojus į prastovas nežinodami, ar gausime prastovų subsidijas, didžioji dalis verslo nebeatsidarys, akivaizdu“, – kalbėjo SPA vadovas.
Premjeras Saulius Skvernelis antradienį sakė, kad konkrečios paramos priemonės paaiškės artimiausiomis dienomis šią savaitę.
Pasak R.Šimkevičiaus, valdžia taip pat turėtų įvesti normalias priemones ne tik darbo vietoms saugoti, bet ir verslui paremti. Kaip galimą pavyzdį R.Šimkevičius minėjo subsidijas, apskaičiuojamas, pavyzdžiui, nuo įmonės sumokamų mokesčių.
„Kitu atveju, šitos žiemos neišgyvensime“, – tvirtino „Royal Spa Residence“ direktorius. Pasak jo, tokio pobūdžio verslui antrasis karantinas bus dar sunkesnis, nes viešbučiai moka dideles sąskaitas už šildymą.
Anot R.Šimkevičius, viešbučių, SPA sektorius neturėjo didelių galimybių pasimokyti iš pirmojo karantino pamokų, kad pasiruoštų antrajam, nes išgyvenimą čia iš esmės lemia apyvarta.
„Kai pas mus nustos lankytis svečiai, tai tos pagalvės, kad ir kokią nedidelę ją galime susikurti, greit neliks“, – kalbėjo jis.
Reabilitacijos centrai karantino tikisi išvengti
„Eglės“ sanatorijos vadovas Artūras Salda 15min sakė, kad reabilitacijos centrai neturėtų būti uždaryti per karantiną, nes jie laikomi asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, o ne apgyvendinimo verslu.
„Jeigu planinės medicinos paslaugos nebus stabdomos, tai medicininė reabilitacija, apmokama iš Ligonių kasų, irgi neturėtų būti stabdoma“, – aiškino verslininkas, taip pat vadovaujantis Nacionalinei sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijai.
Pasak jo, apribojimai tikriausiai bus taikomi nebent žmonėms, į sanatorijas vykstantiems savo noru.
-
Vyriausybėje bus ieškoma naujų priemonių valdyti koronavirusą
-
Bus visuotinis karantinas: bendrauti galės ne daugiau kaip dvi šeimos, uždaromi sporto klubai, maistas iš kavinių – tik išsinešti, grįžtama prie nuotolinio mokymo
-
A.Veryga – apie tai, kokios šiemet laukia Kalėdos: artimiausios trys savaitės parodys
-
Nuo koronaviruso mirė penki 60–89-erių metų amžiaus žmonės
-
Infekcinių ligų centro gydytojas: sunkiai sergantys COVID-19 ligoniai atvyksta kasdien, tad nereikėtų elgtis lyg ką tik iš medžio išlipusioms beždžionėms
-
Būsima valdžia įvertino dabartinės veiksmus: „Po pirmosios COVID-19 krizės Vyriausybė pakėlė rankas“
