„Kūrybiškumo, noro mokytis, motyvacijos ar produktyvumo darbdaviai nesieja su darbuotojų amžiumi. Jie nepriskiria šių savybių tik jaunesniems darbuotojams. Visgi kai kuriuose sektoriuose darbdavių nuomonės dėl šių savybių gerokai išsiskyrė“, – teigė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.
Darbdaviai pastebi didesnius jaunimo reikalavimus darbdaviui bei drąsą išsakyti lūkesčius dėl darbo sąlygų. Du trečdaliai apklausoje dalyvavusių darbdavių įvardijo, kad jaunimo reikalavimai didesni, o pageidavimus ir pastebėjimus dėl darbo sąlygų jie išsako drąsiau ir aktyviau nei vyresni darbuotojai.
Daugiausiai įmonių ir įstaigų, atkreipusių dėmesį į didesnius jaunų darbuotojų reikalavimus darbdaviui – informacijos ir ryšių, finansinės ir draudimo, administracinės ir aptarnavimo veiklos bei viešojo valdymo sektoriuose.
Didesnį jaunų darbuotojų suinteresuotumą karjeros galimybėmis įvardijo kas antras darbdavys (52 proc.). Daugiausiai tokią jaunų darbuotojų savybę pastebėjusių – tarp informacijos ir ryšių, finansinės ir draudimo veiklos, nekilnojamojo turto operacijų įmonių bei viešojo valymo įstaigų. Čia du trečdaliai ir daugiau darbdavių teigė, jog jauni darbuotojai labiau domisi karjera ir aktyviau jos siekia.
Sostinės darbdaviai išskirtine jaunų darbuotojų savybe įvardijo suinteresuotumą dirbti nuotoliu. Vilniuje 61 proc. apklaustų darbdavių pastebėjo, kad jaunimas žymiai dažniau nei vyresni darbuotojai nepageidauja dirbti fizinėje darbo vietoje. Vyresniems darbuotojams priskirtos tokios savybės kaip lojalumas, disciplina, atidumas, gebėjimas bendrauti ir susidoroti su stresu.
Didesnis darbuotojų lojalumas – dažniausiai darbdavių įvardintas vyresnių darbuotojų išskirtinumas lyginant su jaunesniais. Daugiausiai darbdavių, pabrėžusių vyresniųjų lojalumą – tarp viešojo valdymo įstaigų.
Geresnius vyresniųjų gebėjimus bendrauti pastebėjo visų sektorių atstovai. Didesnis vyresniųjų atsparumas stresui akcentuotas visuose sektoriuose, išskyrus švietimo.
„Apklausa neigia mitus, kad darbdaviai jaunus darbuotojus laiko kūrybiškesniais, labiau motyvuotais, produktyvesniais ar labiau suinteresuotais mokytis. Nuomonės dėl šių savybių išsiskyrė. Pavyzdžiui, didesnį jaunimo norą mokytis įvardijo IT, finansų, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veiklą vykdančios įmonės, tačiau apdirbamosios gamybos, statybos, žemės ūkio ir transporto įmonės teigė nepastebėję tokios jaunų darbuotojų savybės“, – komentavo G.Darulis.
Didesnį kūrybiškumą jauniems darbuotojams priskyrė informacijos ir ryšių, finansinės ir draudimo veiklos, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos, švietimo ir viešojo valdymo įstaigų atstovai. Geresnių jaunimo gebėjimų priimti kūrybiškus sprendimus nepastebėjo apdirbamosios gamybos, statybos, vandens tiekimo, nuotekų valymo ir atliekų tvarkymo, kasybos ir karjerų eksploatavimo įmonės.
„Ilgametė vyresnių darbuotojų patirtis, praktiniai įgūdžiai neretai leidžia tikėtis kūrybiškumo nestandartinėse situacijose. Būtent tą ir rodo apklausos duomenys“, – atkreipė dėmesį Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas.
Apklausoje darbdaviai išsakė nuomonę ir apie aplinkosaugos iniciatyvų svarbą jauniems darbuotojams.
„Dažnai teigiama, kad jaunus talentus norinčios pritraukti ir išlaikyti įmonės turėtų įvertinti jaunimo domėjimąsi aplinkosauga. Patariama „žaliuosius“ elementus įtraukti į darbo aplinką, kultūrą, bendruomenės ugdymo iniciatyvas, komunikaciją. Visgi apklausos rezultatai rodo, kad darbdaviai nepastebėjo jaunų darbuotojų domėjimosi aplinkosauga. Net 41 proc. apie tai neturi nuomonės: tikėtina, kad tiesiog į šį aspektą dar neatkreipė dėmesio“, – pridūrė G.Darulis.
