Per šį laikotarpį išduota 5 kartus daugiau (410) leidimų trečiųjų šalių piliečiams dirbti sezoninį darbą nei pernai tuo pačiu metu (82). Tai – didžiausias išduotų šios rūšies leidimų dirbti skaičius per pastaruosius penkerius metus. Daugiausiai leidimų dirbti gavo Uzbekistano piliečiai, kurie sudaro pusę visų išduotų leidimų dirbti sezoninį darbą skaičiaus.
Liepos 1 d. Lietuvoje dirbo 138,3 tūkst. trečiųjų šalių piliečių iš 132 šalių. Tai – 20,4 tūkst. daugiau nei prieš metus. Du trečdalius sudarė baltarusiai (48,5 tūkst.) ir ukrainiečiai (45,3 tūkst.). Pirmajame dešimtuke įsitvirtino ir uzbekai (6,6 tūkst.), kirgizai (5,6 tūkst.), tadžikai (4,6 tūkst.).
„Sezoninių darbuotojų trūkumą darbdaviai kompensuoja pasitelkdami užsieniečius. Šiemet daugiausiai leidimų dirbti sezoninį darbą išduota maisto pusgaminių ruošėjams (36 proc.). Dar 20 proc. šios rūšies leidimų gavo ketinantieji dirbti kelių remontininkais. Pernai šie skaičiai buvo gerokai kuklesni“, – sakė Užimtumo tarnybos Paslaugų užsieniečiams skyriaus vyriausioji specialistė Galina Buivolenko.
Keičiasi ir atvykstančiųjų dirbti sezoninį darbą geografija. Pernai sezoninių darbuotojų nebuvo taip aktyviai ieškoma Kirgizijoje, Azerbaidžane, Pakistane, Turkijoje, Nepale.
Per pirmąjį pusmetį išduota 5,9 karto mažiau leidimų užsienio valstybių piliečiams dirbti pagal darbo sutartį nei per tą patį 2023 m. laikotarpį. Tai – mažiausias išduotų leidimų dirbti skaičius per penkerius metus. Tačiau daugėjo sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties mūsų darbo rinkos poreikiams – per šešis mėnesius išduota 2,2 karto daugiau šių dokumentų (3041) nei pernai tuo pačiu metu. Tai vienas iš didžiausių priimtų sprendimų skaičių per penkerius metus.
Sprendimai priimti užsieniečiams, atvykusiems iš 52 šalių (pernai – iš 49). Dominavo sprendimai Baltarusijos piliečiams (30 proc.) – padidėjo nuo 8 proc. iki 22 proc. Išaugo sprendimų, priimtų Uzbekistano piliečiams, dalis. Toliau – Kirgizija (11 proc.), Tadžikistanas (8 proc.). Teisę dirbti mūsų šalyje taip pat įgijo Ugandos, Kongo, Čilės, Kolumbijos, Meksikos ir kitų tolimų šalių piliečiai.
Per šešis mėnesius beveik pusė visų sprendimų priimta dėl teisės dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais (48 proc.) Suaktyvėjo laikinojo įdarbinimo įmonių veikla – būtent joms išduota daugiau nei pusė (53 proc.) per laikotarpį priimtų sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties. Užimtumo tarnybos specialistai priėmė 1620 teigiamų sprendimų 64 įmonėms – 6,3 karto daugiau nei pernai.
Dažniausiai laikinojo įdarbinimo įmonės kreipėsi dėl sprendimų dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais (1489), suvirintojais (38), virėjais (21). Užsieniečiams nustatyti atlyginimai svyravo nuo 845 iki 6115 Eur (2023 m. I pusmetį – nuo 750 iki 4500 Eur).
Kas antras dirba transporto ir saugojimo veiklą vykdančiose įmonėse (74,1 tūkst. arba 53,6 proc.). Iš jų – 72 tūkst. įdarbinti sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais.
