Šiemet daugiausiai leidimų dirbti Lietuvoje ir sprendimų dėl darbo atitikties išduota užsieniečiams: tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams – 41 proc., virėjams – 10 proc., maisto pusgaminių ruošėjams – 3 proc.
Pernai tuo pačiu laikotarpiu 40 proc. visų išduotų dokumentų, suteikiančių teisę dirbti Lietuvoje, buvo išduoti Ukrainos piliečiams. Prasidėjus karui, šios šalies piliečiams išduodamų leidimų ir sprendimų skaičius gerokai sumažėjo.
„Atvykusiems karo pabėgėliams ir negalintiems grįžti į savo šalį Ukrainos piliečiams nereikia gauti leidimo dirbti ar sprendimo dėl darbo atitikties. Anksčiau didžioji dauguma dokumentų, leidžiančių dirbti Lietuvoje, būdavo išduodama vyrams (92 proc.), o populiariausia profesija – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas (daugiau kaip 15 tūkst. leidimų dirbti ir sprendimų). Darbdaviai turėjo ieškoti kitų alternatyvų, nes ukrainiečiai vyrai liko kovoti savo gimtojoje šalyje“, – sakė Užimtumo tarnybos Trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo koordinatorė Ernesta Varnaitė.
Šiais metais pasikeitė atvykstančiųjų kilmės šalių spektras: leidimai dirbti Lietuvoje ir sprendimai dėl darbo atitikties buvo išduoti 59 valstybių piliečiams (pernai – 57). Didžioji leidimų dirbti ir sprendimų dalis išduota Baltarusijos (40 proc. visų išduotų dokumentų, suteikiančių teisę dirbti Lietuvoje), Ukrainos – 11,6 proc., Kirgizijos – 9 proc., Tadžikistano – 8 proc., Uzbekistano piliečiams – 6 proc.
Mūsų šalyje ketino įsidarbinti 54 Tailando piliečiai, 48 – Nepalo, 30 – Pakistano. Leidimai dirbti ir sprendimai dėl darbo atitikties taip pat išduoti ir Bangladešo, Libano, Meksikos, Maroko, Ganos, Irano, Andoros piliečiams. Rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais šalyje pageidavo įsidarbinti iš Kongo Demokratinės Respublikos, Nigerijos, Afganistano ir Kamerūno atvykę vyrai.
Dėl galimybės įdarbinti trečiųjų šalių piliečius daugiausiai kartų kreipėsi įmonės „Sematix“, „Girmeta“, „Transmėja“, "KLP transport", "Girtrans".
Per devynis šių metų mėnesius panaikinti 2244 dokumentai, leidžiantys užsieniečiams dirbti Lietuvoje: 1614 – leidimų dirbti, 133 – leidimai dirbti sezoninį darbą, 490 – sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, 7 – sprendimai dėl užsieniečio aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams. Tuo pačiu laikotarpiu pernai buvo panaikintas 1841 leidimas dirbti ir sprendimas dėl darbo atitikties.
Nuo rugpjūčio 1 d. neteisėtai Lietuvos valstybės sieną kirtusiems užsieniečiams ir daliai prieglobsčio prašytojų buvo suteikta galimybė įsidarbinti, nepaisant turimos darbo patirties ar išsilavinimo. Iki rugsėjo 30 d. nurodytiems užsieniečiams Užimtumo tarnyboje išduota 13 leidimų dirbti pagalbiniais, nekvalifikuotais kelių priežiūros darbininkais, kelininkais, plastikinių gaminių mašinų operatoriais.
Užimtumo tarnyba rengia naują „Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2023 metams“ ir kviečia teikti pasiūlymus.
Jei užsieniečio profesija įtraukta į šį sąrašą, jis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ir dėl jo darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams Užimtumo tarnyba neturi priimti sprendimo.
Per 5 darbo dienas nuo sąrašo projekto paskelbimo Užimtumo tarnybos interneto tinklapyje dienos (t. y. lapkričio 10 d. pabaigos) darbdaviai, darbdavių asocijuotos struktūros, profesinės sąjungos ar kitos darbuotojus atstovaujančios organizacijos, savivaldybės, užsienio investicijų plėtros agentūros turi teisę pateikti motyvuotą bei pagrįstą informaciją tarnybai apie prognozuojamą profesijos paklausos augimą, apie investicijas bei naujų darbo vietų kūrimą per artimiausius metus ir siūlyti įtraukti papildomas profesijas.
