„Šią vasarą fiksuojame kitokią ir neįprastą dinamiką darbo rinkoje. Du mėnesius bangavę darbo paklausos ir pasiūlos rodikliai liepą sulėtėjo, o praėjusį mėnesį – vėl nuosekliai augo. Įmonių veiklai įtaką daro geopolitinė situacija ir energetikos krizė šalyje. Visgi darbo jėgos paklausa šalyje toliau didėja. Reikia suprasti, kad darbdaviams, net ir įvertinus neapibrėžtą ekonominę situaciją, veiklai užtikrinti darbuotojų vis dar trūksta“, – aiškino Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.
Paskutinį vasaros mėnesį daugiausiai darbo pasiūlymų pateikė transporto ir saugojimo – 5,5 tūkst. (19,9 proc.), prekybos – 4,4 tūkst. (15 proc.), apdirbamosios gamybos – 3,9 tūkst. (14,3 proc.), administracinę ir aptarnavimo – 3,9 tūkst. (14,1 proc.), statybos – 2,4 tūkst. (8,8 proc.) veiklą vykdančios įmonės.
Aktyviau laisvas darbo vietas registravo didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės – 1 tūkst. daugiau nei liepą, apdirbamoji gamyba – 0,7 tūkst., statyba – 0,1 tūkst.
Mažiau darbo pasiūlymų – tik iš elektros, dujų, garo tiekimo, oro kondicionavimo, nekilnojamo turto operacijų bei finansinę ir draudimo veiklą vykdančių įmonių.
Daugiausiai (42,3 proc.) laisvų darbo vietų skirti kvalifikuotiems darbininkams bei mašinų ir įrenginių operatoriams. Šioje grupėje paklausiausi išliko sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai, parduotuvių pardavėjai, virėjai, apsaugos darbuotojai, statybininkai, lengvųjų automobilių ir furgonų vairuotojai, autobusų ir troleibusų vairuotojai, kepėjai ir konditeriai, variklinių transporto priemonių mechanikai ir taisytojai bei siuvėjai.
Specialistams ir įstaigų tarnautojams skirtos laisvos darbo vietos sudarė 15,7 proc. Reklamos ir rinkodaros specialistai (daugiausiai – pardavimo ir logistikos vadybininkai), pagrindinio ir vidurinio bei ikimokyklinio ugdymo mokytojai, sandėliavimo tarnybos tarnautojai, administravimo ir vykdomiesiems sekretoriai, apskaitos ir buhalterijos tarnautojai, jaunesnieji socialiniai darbuotojai, buhalteriai, paštininkai ir giminiškų profesijų tarnautojai, specialiųjų poreikių mokytojai turėjo geriausias įsidarbinimo galimybes.
Ketvirtadalis (25 proc.) darbo pasiūlymų – nekvalifikuoto darbo ieškantiems biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojams, krovikams, nekvalifikuotiems apdirbimo pramonės darbininkams, pakuotojams (rankomis), prekių krovėjams į lentynas, virtuvės pagalbininkams.
Mažiau laisvų darbo vietų buvo darbininkams izoliuotojams, elektromechanikams ir elektromonteriams, plytų mūrininkams, dirbinius iš tekstilės, odos ir pan. medžiagų gaminantiems amatininkams, grindų ir plytelių klojėjams.
